- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) suburta komisija pritaria, kad Lietuvoje atsirastų Inžinerijos kolegija, Jūreivystės akademija, taip pat siūlo Šiaulių valstybinės, Panevėžio ir Utenos kolegijų kol kas nesujungti.
Inžinerijos kolegija būtų sukurta Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungiant prie Kauno technikos kolegijos.
„Šios abi kolegijos yra stiprios inžinerijoje, yra aiškus jų profilis. Matome reikšmingus, ypač Kauno technikos kolegijos pasiekimus ir taikomojo mokslo srityje“, – žurnalistams antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Tuo metu Jūreivystės akademija atsirastų Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Anot G. Jakšto, komisija taip pat pritaria siūlymui, kad prie Vilniaus kolegijos būtų prijungta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, o prie Mykolo Romerio universiteto būtų prijungta Marijampolės kolegija, sukuriant akademiją Marijampolėje.
„Kuriant atskirą akademiją, matome didžiulę sinergiją tarp šių dviejų institucijų. Matome, kad visos studijų kryptys, kuriose vykdomos studijos Marijampolėje, vykdomos ir Mykolo Romerio universitete. Šiuo metu Mykolo Romerio universitetas vykdo magistrantūros studijas Marijampolėje, dėstytojai reguliariai vyksta į šį miestą“, – kalbėjo G. Jakštas.
Alytaus kolegiją taip pat siūloma prijungti prie Kauno kolegijos.
Jis taip pat pridūrė, kad atsižvelgiant į demografinę situaciją, į studentų skaičiaus pokyčius, problemas išoriniame vertinime, komisija nesiūlo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai išlikti savarankiškai.
Viceministras kalbėjo, kad komisija mato rizikas Klaipėdos valstybinei kolegijai stiprėti savarankiškai.
Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus.
„Pirmiausia, rizikos yra susijusios ir su studentų skaičiumi, kuris ateityje gali laviruoti arti 1200. Taip pat matome, kad nėra aiškiai ir stipriai išvystytas mokslinis potencialas ir kad atliepti 2029 metais keliamus reikalavimus, turės Klaipėdoje būti priimti tam tikri sprendimai“, – sakė jis.
Šiaulių valstybinė, Panevėžio ir Utenos kolegijos, anot G. Jakšto, yra panašaus pajėgumo. Jų kol kas siūloma nesujungti, tačiau pradėti diskusijas dėl tolimesnių žingsnių su suinteresuotomis šalimis – verslu, savivaldybėmis, visuomene.
Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Gintaro Valinčiaus, paruoštas kolegijų tinklo projektas atitinka Lietuvos poreikius plėtoti ir stiprinti kolegijų tinko pajėgumus.
„Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus“, – sakė G. Valinčius.
Anot jo, lyginant su kitų valstybių patirtimi, Lietuvos kolegijos nėra išnaudojusios savo galimybių.
Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.
Kolegijos pasiūlymus dėl reorganizacijos galėjo teikti pačios. Kolegijų iniciatyvos vertintos atsižvelgiant į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių.
Komisijos siūlymus dar turės įvertinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Jie bus peržiūrėti, tada bus parengtas nutarimas, kuris bus teikiamas Vyriausybei.
Sprendimus dėl kolegijų jungimosi siekiama priimti iki birželio pabaigos.
Anot ŠMSM, valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, apie pusė (47 proc.) absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 metais gali mažėti dar 37–43 proc.
Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministro postą paliekantis Gavrilovas: nesijaučiu padaręs esminių klaidų
Į skandalą dėl požiūrio į Rusiją įsivėlęs ir trauktis iš finansų viceministro pareigų nusprendęs Valentinas Gavrilovas tikina nepadaręs esminių klaidų ar veiksmų, dėl kurių turėtų gėdytis. ...
-
Gavrilovas tikisi išsklaidęs abejones dėl savo „tariamo prorusiškumo“
Finansų viceministro postą paliekantis Valentinas Gavrilovas prorusiškumą, dėl kurio pastarąjį mėnesį buvo kritikuojamas, vadina tariamu ir viliasi, kad viešumas padėjo išsklaidyti abejones dėl jo lojalumo Lietuvai. ...
-
Advokatas: socialdemokratai apsimelavo ir suklaidino rinkėjus, ketinu eiti iki Strasbūro
Teismui dar kartą atsisakius priimti nagrinėti rinkėjo ieškinį Lietuvos socialdemokratų partijai dėl pažeistų jo ir kitų rinkėjų teisėtų lūkesčių laimėjus Seimo rinkimus, šį skundą padavęs advokatas Tomas Bagdanskis žada krei...
-
Užfiksuotas dar vienas orų rekordas: peržengta simbolinė kartelė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba antradienio pavakarę pranešė, kad užfiksuotas dar vienas orų rekordas. ...
-
Šaudykla virto gyventojų košmaru: įmonė gaus baudą
Kaišiadorių rajone keletą metą veikianti šaudykla internetiniame puslapyje siūlo neprilygstamą patirtį – išmokti šaudyti iš įvairių ginklų, nuo pistoleto iki šautuvų. Tačiau tokios pramogos kelia nerim...
-
Gyventojai gali siūlyti sprendimus, kaip sutramdyti narkotikų „taškus“
Dar šią savaitę, iki sausio pabaigos, gyventojai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui gali teikti pasiūlymus ir galimus sprendimus dėl narkotikų „taškų“ sutramdymo. ...
-
Ragina stiprinti patruliavimą Baltijos jūroje: taikys tam tikras sankcijas?
Švedija perėmė ir sulaikė iš Rusijos plaukusį Kinijos laivą, kuris įtariamas vilkęs inkarą ir nutraukęs dar vieną kabelį Baltijos jūroje. Lietuvos vadovai sako, kad NATO turi imtis daugiau veiksmų. Nerimą kelia, kad savaitgalio inci...
-
Kritikuoja sostinės valdžios užmojus branginti viešojo transporto bilietus
Prieš kurį laiką Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus apie planus branginti viešojo transporto bilietus, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) tokiam valdžios žingsniui nepritaria. Pasak jos, savivaldybė turėtų ne didinti bil...
-
Šaudymo pamokos mokykloje: ką apie tai mano ministrė
Lenkijos mokyklose įvedus privalomas šaudymo pamokas, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako nepritarianti idėjai pasekti kaimynės pavyzdžiu ir rengti tokias pamokas Lietuvoje. ...
-
Gėlės – ant sovietų karių kapų
Sausio 28-oji dabartinių klaipėdiečių vertinama skirtingai. Vieni šią dieną su gėlėmis skuba prie tarybinių karių kapų. Kiti kalba apie tai, kad šią dieną neliko senosios Klaipėdos, miestas ištuštėjo ir nuo šio...