- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kilus neramumams, tautiečiai saugotųsi, kaip išmano: nusileisčiau žaliuzes ir maldaučiau Dievo
-
Kilus neramumams, tautiečiai saugotųsi, kaip išmano: nusileisčiau žaliuzes ir maldaučiau Dievo
-
Kilus neramumams, tautiečiai saugotųsi, kaip išmano: nusileisčiau žaliuzes ir maldaučiau Dievo
-
Kilus neramumams, tautiečiai saugotųsi, kaip išmano: nusileisčiau žaliuzes ir maldaučiau Dievo
-
Kilus neramumams, tautiečiai saugotųsi, kaip išmano: nusileisčiau žaliuzes ir maldaučiau Dievo
Kilus karo grėsmei Ukrainoje, Lietuvos valdžia taip pat susigriebė, ko imtųsi pas mus atsiradus neramumams. Jie atnaujino mobilizacijos planus. Paaiškėjo, kad beveik pusei šalies gyventojų būtų kur laikinai slėptis – daugiausia mokyklose –, kiti turėtų saugotis, kaip išmano. Tačiau dauguma ministerijų, nors ir turėjo įsirengti slėptuves, jų neturi, o savivaldybės neįsirengė slėptuvių operacijų centrų, kurie turėtų valdyti ekstremalią situaciją, darbuotojams.
84-erių Genrikas save vadina karo vaikiu, kuris teigia visuomet turintis atsargų.
„Degtukų turiu, druskos, cukraus, kruopų. Ko dar reikia?“ – klausia vyras.
Jis LNK Žinioms įvardijo, kur karo ar kitos nelaimės atveju, eitų slėptis. „Į rūsį. Daugiau nėra kur“, – sakė vyras.
Sovietiniuose civilinės saugos filmuose žmonės lekia į požemines slėptuves. Kalbinti vilniečiai teigia nelabai žinantys, kur reikėtų slėptis karo ar kokios katastrofos atveju.
„Neturiu supratimo, kur reikia slėptis. Man atrodo, kad mes Vilniuje esam nepasiruošę šitam atvejui. Aš galiu tik žaliuzes nuleist, ir sėdėt bei Dievo maldaut“, – teigė LNK kalbinta praeivė. Ji teigė, kad į rūsį slėptis neitų, nes gyvena daugiabutyje ir mano, kad tai nėra pati saugiausia vieta. Moteris tikino, kad lauktų nurodymų.
„Na, kur jau man. Man į karstą jau reikia eit. Daugiau niekur, – sakė kita senjorė. – Rūsyje turbūt nesislėpčiau, namie – nes nepaeinu.“
„Pirma mintis – ieškoti informacijos internete“, – sakė kalbintas vyras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Laukti tarnybų nurodymų – vienas teisingesnių sprendimų. „Išgirdę pavojaus signalą, pasistenkite pasiekti kokį artimiausią pastatą, kuriame galėtumėte vėliau saugiai išklausyti informaciją. Išklausant informaciją, bus pasakyta, kur ir ką daryti – ar likti vietoje, ar rinktis į kažkokius punktus“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Iki šiol miestuose yra likę apleistų sovietinių slėptuvių, tačiau nelaimės ar neramumų atveju žmonėms glaustis, anot tarnybų, reikėtų ne čia, o kolektyvinės apsaugos statiniuose. Dažniausia tai – mokyklos, darželiai, kultūros centrai. Jie pažymėti mėlynu trikampiu. Tokių centrų šalyje yra beveik du tūkstančiai, juose galėtų slėptis beveik pusė Lietuvos gyventojų.
LNK stop kadras.
Tarkim, Vilniaus Gabijos gimnazijos aktų salėje galėtų glaustis apie 100, o sporto – dar apie 200 žmonių. Jiems mokykla parūpintų būtiniausių priemonių – higienos, vandens, maisto.
Seimo narių saugumu taip pat pasirūpinta. „Yra evakuacijos, mobilizacijos planai. Visi šie planai yra, schemos numatytos, su grifu „Slaptai“. Su šia informacija gali susipažinti Seimo nariai, kanceliarijos vadovai“, – sakė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Blogiau su kitomis valdžios institucijomis. „Iš 23 institucijų, kurioms reikalinga ta slėptuvė, tik mes esame tinkamą įsirengę. Penkios institucijos dar planuoja įsirengti – suplanavo finansus ir tai daro. Šiais metais savo slėptuvę planuoja pabaigti Užsienio reikalų ministerija, jeigu nesumeliuosiu, greičiausiai Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Geda.
Valstybinės įstaigos slėptuves turėjo įrengti iki praėjusių metų pabaigos. Tačiau, tarkim, Aplinkos ministerija teigia taip ir nepradėjusi slėptuvės įrenginėti.
Dar blogesnė padėtis – savivaldybėse.
„Dabar realus poreikis savivaldybėms turėti slėptuvių – 19 iš 60. Tų slėptuvių poreikis nustatomas pagal operacijų centrų įrengimo vietą. Deja, nė viena savivaldybė praktiškai tų slėptuvių neįrengė“, – sakė E. Geda.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad valdžios duodamų pinigų pakanka tik garsinėms sirenoms prižiūrėti ir algoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija siūlo Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos3
Sulaukusi karinio patarimo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo inicijuoti pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. ...
-
Kasmet – po sprogimą daugiabutyje: kas turi atlyginti žalą?
Pastaraisiais metais padaugėjo nelaimių, kai sprogimai apgriauna daugiabučius ir žmonės kurį laiką net neturi kur gyventi, o butų remontai kainuoja didelius pinigus. ...
-
Buvusiems Policijos akademijos studentams ketinama suteikti laisvės gynėjų statusą7
Buvusiems Policijos akademijos dėstytojams ir studentams planuojama suteikti laisvės gynėjų statusą. ...
-
Užfiksavo: keturkojis „migrantas“ iš Baltarusijos į Lietuvą atsivedė visą gaują savų
Čepkelių raiste pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos į Lietuvą atbėgusius devynis vilkus. ...
-
Nausėda: Lietuva NATO misijai Baltijos jūroje skirs laivų, sraigtasparnių1
Siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, Lietuva sustiprintam NATO patruliavimui skirs laivų, sraigtasparnių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dešimtmetis Sausio 13-osios liudininkas tapo herojumi: ten supratau, kad jau viskas kitaip4
Prisiminimai apie Sausio 13-osios įvykius gyvi daugelio širdyse. Net ir tų, kuriems tuo metu buvo vos dešimt metų, tačiau ir jie, kartu su kiemo draugais, dienas leido prie Seimo. Vienas iš tokių – vilnietis Vainius Vaitiekūnas...
-
Valstybės kontrolė: didelis prokurorų darbo krūvis neigiamai veikia tyrimų trukmę
Didelis prokurorų darbo krūvis turi neigiamos įtakos nusikaltimų tyrimo trukmei, rodo Valstybės kontrolės atliktas Generalinės prokuratūros 2021–2023 metų veiklos auditas. ...
-
Iš Kremliaus – grasinimų lavina Nausėdai111
Dėl Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo apie Kaliningradą įsiutę rusų propagandistai jau plūsta ne tik prezidentą, bet ir pratrūko grasinimais Lietuvai. Dūmos nariai ragina vėl okupuoti Baltijos šalis. Anot Lietuvos vadovų, tai ro...
-
Regos negalią turinčiai moteriai – akibrokštas sostinės įmonėje: liepė prašyti kitų pagalbos1
Regos negalią turinti moteris, lydima šuns vedlio, apsilankiusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje ne tik negalėjo savarankiškai užsiregistruoti vizitui, bet ir susidūrė su nemandagiu įstaigos darbuotojos elgesiu. ...
-
Vilniaus gatvės virto čiuožyklomis
Vilniaus miesto savivaldybėje įspėja, kad antradienį mieste lijundra, ant šaligatvių krentanti dulksna ir smulkus lietus staigiai virsta ledu. ...