Įspūdingos sumos gynybai

Šiomis dienomis šalies biudžetą ateinantiems metams patvirtinusi Lenkijos vyriausybė pranešė, kad 2025 m. šios šalies biudžete krašto apsaugai numatė rekordinę sumą – 124,3 mlrd. zlotų (29,07 mlrd. eurų).

Įskaitant tai, kad Lenkijoje veikia kariuomenės rėmimo fondas, bendros išlaidos krašto apsaugai 2025 m. šioje šalyje sieks 186,6 mlrd. zlotų (43,64 mlrd. eurų).

Ši suma sudarys 4,7 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP). 2025 m. Lenkijos išlaidos kariuomenės reikmėms pakilo 28,6 mlrd. zlotų (6,7 mlrd. eurų).

Įspūdinga suma, jei lygintume su Lietuvos masteliais. Lenkijos gynybos sistemos išlaikymas ir plėtojimas kainuoja 2,3 karto daugiau nei visas mūsų šalies biudžetas. 2023 m. Seimas buvo patvirtinęs 15,54 mlrd. eurų Lietuvos valstybės biudžeto pajamų su 18,63 mlrd. eurų išlaidomis ir su didesniu nei 3 mlrd. eurų deficitu.

Tiesioginės Lietuvos kariuomenės arba gynybos išlaidos siekė 1,87 mlrd. eurų. Jei lygintume Lietuvos ir Lenkijos gynybos išlaidas 2024 m., jos pas mus buvo 19,75 karto mažesnės nei sau galėjo leisti lenkai. 2025 m. tas skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos dar padidės, nes lenkai kitiems metams gynybai papildomai pridėjo 6,7 mlrd. eurų.

Gynyba: Gdanske statomas naujausias, jau ketvirtasis „kormoran“ II klasės Lenkijos minų paieškos laivas „Jaskolka“. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Beveik 20 kartų skirtumas

Lietuva nuo Lenkijos smarkiai atsilieka daugeliu, jei ne visais, gynybos aspektų. Netgi šiemet Lietuva nė iš tolo negalėjo prilygti lenkams nei pagal gynybos išlaidas skaičiuojant vienam gyventojui, nei pagal bendrojo vidaus produkto dalį.

Lenkijoje išlaidos gynybai 2024 m. siekė 4,2 proc. nuo BVP, Lietuvoje nesiekė ir 3 proc. Palyginus, kad Lietuvos gynybos išlaidos nuo Lenkijos yra 19,75 karto mažesnės, galima palyginti, kad pagal turimos teritorijos dydį Lenkija nuo Lietuvos tiek daug nesiskiria. Lietuva su 65 200 kvadratinių kilometrų teritorijos plotu už Lenkiją (322 575 kv. km) yra mažesnė tik 4,94 karto.

Pagal gyventojų skaičių skirtumas yra gerokai didesnis. Lenkija, kur yra 36,82 mln. gyventojų, 13 kartų didesnė už Lietuvą (pas mus 2,83 mln. gyventojų). Tai reikštų, kad palyginti mažam skaičiui žmonių Lietuvoje apginti savo šalį nuo galimos agresijos būtų nepalyginamai sunkiau.

Lenkija atvirai pristato savo karinius finansinius planus, ko negalėtų pasakyti apie Lietuvą, kuri yra pasiryžusi daug ką įslaptinti.

Tarp krašto gynybai Lietuvoje ir Lenkijoje skiriamų pinigų – didžiulė praraja.

Lenkija paskelbė, kad 2025 m. dar papildomai 1,57 mlrd. zlotų (apie 368 mln. eurų) skirs žvalgybai ir kontržvalgybai, 2,40 mlrd. zlotų (apie 561 mln. eurų) dalyvavimui tarptautinėse misijose, atskirų ES šalių pratybose ar NATO operacijose.

Perka naujus karo laivus

Nors Lenkija neskelbia, kokia dalis finansavimo tektų vienokiai ar kitokiai kariuomenės daliai, pagal viešai pateikiamus duomenis aišku, kad prioritetas teikiamas oro gynybai, kariniam jūrų laivynui, pasienio zonų apsaugai.

Skirtingai nei Lietuvoje, neteko girdėti, kad lenkai kur nors pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi miškuose ar laukuose kastų prieštankinius griovius ar dėliotų kokias nors betonines gynybos piramides. Karas Ukrainoje tiek lenkams, tiek kitiems turėjo įrodyti, kad efektyviausi gynybos įrankiai yra dronai ir raketinės sistemos.

Lenkija pastebimai stiprina savo karines jūrų pajėgas, ko negalima pasakyti apie Lietuvą.

Šiuo metu Lenkijos karinėse jūrų pajėgose vyksta minų paieškos laivų atnaujinimo procesas. Diegiami „kormoran“ II klasės 58,5 m ilgio minų medžioklės laivai. Trys šios klasės laivai „Kormoran“, „Albatros“, „Mewa“ jau baigti. Ketvirtasis laivas „Jaskolka“ statomas Gdansko laivų statykloje. Be jo, iki 2027 m. numatyta pastatyti ir perduoti Lenkijos kariškiams dar du šios klasės laivus „Rybitwa“ ir „Czajka“.

Jie pakeis senosios kartos Lenkijos minų paieškos laivus.

Pastaraisiais metais Lenkijoje buvo pastatyti nauji karo laivų vilkikai, planuojama pirkti hidrografinį laivą. Gdanske statomi du radijo elektroninės žvalgybos laivai. Lenkijoje yra ir naujų universalių fregatų, povandeninių laivų pirkimo programų.