- Jurga Barkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos tūkstantmečio uostu tapusi Klaipėda sulaukė tikro žmonių šturmo. Pakiliai nusiteikusi minia karštai sveikino sugrįžusią jachtą "Ambersail" ir su viso pasaulio lietuviais traukė himną.
Laukė kantriai
Sekmadienį Kruizinių laivų terminale žmonės pradėjo būriuotis dar likus kelioms valandoms iki suplanuoto "Tūkstantmečio odisėjos" finišo. Daugybė žmonių traukė prie uosto vartų, kad nuo pietinio ir šiaurinio molų pamojuotų ir pasveikintų grįžtančią jachtą.
Vanduo akvatorijoje virė – kelios dešimtys įvairaus dydžio pramoginių laivų kantriai suko ratus laukdami, kol pasirodys "Tūkstantmečio odisėjos" burės.
Istorinio žygio įgulą šventinė flotilė pasitiko skardžiais garso signalais, salvėmis, žmonės ant jachtų denių mojo trispalvėmis, kėlė taures šampano.
Sugrįžo ir vėliava
"Tūkstantmečio odisėjai" įamžinti ant vieno iš knechtų Kruizinių laivų terminale buvo pritvirtintas varinis ženklas, kurį sukūrė menininkas Svajūnas Jurkus. Vis dėlto "Ambersail" buvo prišvartuota kitoje vietoje.
Į krantą lipančius buriuotojus užgriuvo džiaugsmingų šūksnių lavina. Minioje plaikstėsi trispalvės, daugelis žmonių ir patys buvo pasipuošę geltonos, žalios ir raudonos spalvų marškinėliais.
Į Klaipėdą "Ambersail" iš Londono parplukdė kapitonas Paulius Egidijus Kovas. Kapitonui Linui Ivanauskui pajusti gimtąją žemę po kojomis buvo išties nepaprasta – jis dalyvavo visuose vienuolikoje žygio etapų.
Ant scenos išsirikiavę visų "Tūkstantmečio odisėjos" etapų kapitonai iškilmingai vienas kitam perdavė pasaulį su "Ambersail" apkeliavusią vėliavą, kurią buriuotojams buvo patikėjęs Prezidentas Valdas Adamkus. Žygeivius Klaipėdoje jis pasveikino virtualiai. Vakar ši vėliava buvo iškilmingai įteikta Jo Ekscelencijai Vilniuje.
Misija įvykdyta
Pernai spalio 5-ąją iš Klaipėdos išplaukusi jachta per devynis mėnesius įveikė apie 43 tūkst. jūrmylių (apie 78 tūkst. km). "Tūkstantmečio odisėjos" vadovas Raimundas Daubaras džiaugėsi, kad buriuotojams per visus etapus sekėsi nenukrypti nuo grafiko.
Jachta į kiekvieną uostą plukdė ir Prezidento V.Adamkaus raginimą drauge minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Kiekvienas susitikimas su tautiečiais krante pažerdavo gausybę jaudinančių akimirkų – būta ir ašarų, ir prisipažinimų, jog atsirado stiprus impulsas vėl aplankyti savo tėvynę.
"Mūsų misija – įvykdyta", – reziumavo R.Daubaras.
Nepabūgo iššūkių
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis tvirtino, kad įgula didvyriškai pasitiko visus iššūkius: jų būta audringoje jūroje netekus burės, lūžus jachtos stiebo daliai, grumiantis su daugiau nei 20 m aukščio bangomis. "Didelė dalis buriuotojų turėjo progą pirmąkart gyvenime paragauti okeaninio plaukiojimo", – sakė R.Dargis.
"Tūkstantmečio odisėja" buvo finansuota privačiomis ir rėmėjų lėšomis. Projektas kainavo apie 5 mln. litų, nors, organizatorių nuomone, jo vertė galėtų siekti apie 13 mln. litų.
Žmonės aukojo ne tik pinigus, bet ir savo laiką. Kranto komandoje neskaičiuodami valandų dirbo apie 20 savanorių.
Himną giedojo širdimis
Sekmadienį buriuotojus sutikusi Klaipėda tapo ir istorinės himno giedojimo akcijos epicentru. Kruizinių laivų terminale Tautišką giesmę minia traukė su maestro Virgilijumi Noreika.
Nuo Klaipėdos himnas sklido iki pat Taimso aikštės Niujorke, Londono, Gvatemalos džiunglių ir Sidnėjaus. "Esame pirmoji tauta, kuri ėmėsi tokio masto akcijos vienu metu", – didžiuodamiesi kalbėjo visuotinio himno giedojimo iniciatoriai.
Vakar juos jau buvo pasiekę vaizdo įrašai su giedančiais tautiečiais iš daugiau nei 40 lietuvių bendruomenių, esančių užsienio šalyse, ir daugiau nei 25 Lietuvos miestų bei miestelių savivaldybių. Manoma, kad suplaukė dar ne visa filmuota medžiaga. Sumontavus žmonių atsiųstus vaizdus, nufilmuotus įvairiausiuose miestuose ir pasaulio kampeliuose, tikimasi išleisti specialų DVD.
Kruizinių laivų terminale vykusių iškilmių ir daugybę scenos žvaigždžių subūrusio koncerto akcentas buvo ir V.Noreikos bei solistės Gintarės Skėrytės atlikta "Odė Lietuvai", kurią kūrė viso pasaulio tautiečiai.
"Tūkstantmečio odisėjos" faktai
– "Ambersail" aplankė 26 pasaulio lietuvių bendruomenes dviejose dešimtyse šalių penkiuose žemynuose.
– Vienuolikoje "Tūkstantmečio odisėjos" etapų plaukė daugiau nei 120 buriuotojų.
– Jauniausias "Tūkstantmečio odisėjos" buriuotojas – 18 metų Tomas Ivanauskas.
– Vyriausias "Tūkstantmečio odisėjos" buriuotojas – 65 metų Kazys Algimantas Stasiūnas.
– Didžiausias "Ambersail" pasiektas greitis – 33 mazgai (61 km/val.).
– Gausiausiai "Ambersail" įgula buvo pasitikta Sidnėjuje Naujųjų metų išvakarėse.
– Tolimiausias taškas, kurį aplankė jachta, – Čathamo salos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per parą šalies pasienyje su Baltarusija apgręžta 12 migrantų
Praėjusią parą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pareigūnai į Lietuvą neįleido 12 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Dalis Seimo narių – už elektroninių cigarečių prekybos griežtinimą1
Belgijai pirmajai Europos Sąjungoje (ES) nuo sausio uždraudus prekybą vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, Lietuva irgi turėtų eiti tuo keliu, įsitikinę kai kurie parlamentarai. Pasak jų, šis klausimas gali atsidurti jau Seimo pavasario...
-
Minima Laisvės gynėjų diena, Seime bus įteikta Laisvės premija
Minint Laisvės gynėjų dieną, pirmadienį Seime bus įteikta Laisvės premija, vyks atminimo renginiai. ...
-
Sausio 13-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 13-oji, pirmadienis, 3 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.36 val., leidžiasi 16.19 val. Dienos ilgumas 7.43 val. Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 9.09 val., teka 15.12 val. Vardadieniai: Veronika, Dargaudas, Gilvydė, Iveta, Raimonda, Vera, Hili...
-
Sausio 13-osios išvakarėse Kaune pražydo „Neužmirštuolių pieva“8
Sekmadienio pavakarę Kaune buvo surengta tradicinė „Neužmirštuolių pievos“ akcija, skirta prisiminti tautos didvyrių ryžtą ir drąsą ginant mūsų tėvynę. Renginio metu keli šimtai kauniečių suformavo „Neužmir...
-
Sausio 13-osios įvykių liudininkai: širdelė vis dar dreba1
Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos laisvės gynėjai pagerbti Seime. Prie Vilniaus televizijos bokšto, Nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Parlamento uždegti atminimo laužai. Nuo kruvinų sausio įvykių prabėgo jau trečdalis am...
-
Sausio 13-osios minėjimas Klaipėdoje: neužmirškime savo didvyrių
Sekmadienį, sausio 12-ąją, klaipėdiečiai tradiciškai ir jautriai paminėjo Laisvės gynėjų dieną – susirinkusieji prie Sąjūdžio būstinės ir Klaipėdos savivaldybės tylos minute pagerbė 14 žuvusiųjų už laisvą Lietuvą, taip pat ...
-
Prie Vilniaus televizijos bokšto uždegtas laužas: per šimtą žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. ...
-
Ministrė pasakė, ką mano apie telefonų ribojimą mokyklose
Naujoji švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad poreikį nacionaliniu mastu reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose matytų tik iškilus visuotiniam poreikiui. ...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...