Žaisti mokslą

Jau šį penktadienį „Mokslo sala“ visiems lankytojams atvers duris. Tai ilgai lauktas objektas Kaune, tačiau jis bus svarbus visai Lietuvai, nes mokslo muziejus bus vienintelis šalyje.

„Norėčiau pasidžiaugti šiuo nauju statiniu, kuris ilgai kurtas. Jam buvo organizuotas tarptautinis architektūrinis konkursas, kurio organizavimas užtruko. Kartu su projektavimu darbai truko apie 3 metus. Belieka tikėtis, kad auganti karta nesuniokos, o vertins tai, ką padarė miestiečiai ir čia žais mokslą“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Miesto atstovai pažymėjo, kad objektas iš tiesų svarbus ir įdomus dėl savo ekspozicijos bei architektūrinių sprendimų.

„Ne vienus metus kalbėjome, kad miesto centras keliasi į Naujamiestį, į Nemuno salą, kurioje jau yra „Žalgirio“ arena, baseinas, sutvarkytas parkas, o dabar jau ir mokslo muziejus. Jau ir Linas Adomaitis aplink „Mokslo salą“ spėjo nufilmuoti klipą“, – pridūrė vicemeras Andrius Palionis.

„Mokslo salos“ pastatymas ir įrengimas kainavo apie 38 mln. eurų, iš kurių ekspozicijai skirta 5,3 mln., planetariumui – 2 mln. ES „Mokslo salai“ skyrė 19 mln. eurų, valstybė – 5 mln. eurų ir 14 mln. Kauno miestas.

Tikimasi, kad daugiau nei pusę išlaikymo sudarys pajamos iš bilietų, kita dalis bus dotuojama iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kauno miesto savivaldybės lėšomis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kokios veiklos planuojamos?

„Mokslo salos“ vadovė Aistė Lukoševičiūtė juokavo, kad šį objektą galima vadinti startuoliu, nes daug dalykų padaryta pirmą kartą, tad ir lankytojai čia atras naujų ir netikėtų dalykų.

„Unikalioje ekspozicijoje ras net 140 eksponatų. Visur galima žaisti, klysti ir patiems atrasti. Turėjome ekspozicijos idėją ir ją pavyko išlaikyti visą laiką. Ji unikali tuo, kad ekspozicijai yra apie mokslą bendrąją prasme. Turime septynias temas – nuo žmogaus ir aplinkos iki technologijų. Yra dalis ekspozicijos ir patiems mažiausiems.

Ekspozicija – trijų lygių. Viename kalbame apie tai, kodėl plaka širdis, kodėl kyla oro balionai ir pan. Kitame lygyje kalbama apie tai, ką mokslas gali padaryti daugiau. Trečiame – moralinis klausimas, kur gali nukeliauti mokslas, kaip mokslą galima pasitelkti gerinant gyvenimą.

Kiekvienoje ekspozicijos dalyje kviečiame patiems priimti sprendimus, ką valgo, ką renkasi. Visi šie pasirinkimai darys įtaką pagrindiniam „Mokslo salos“ eksponatui – kinetinei skulptūrai, kuri keisis priklausomai nuo lankytojų pasirinkimų“, – kalbėjo „Mokslo salos“ vadovė A. Lukoševičiūtė.

Planetariumo galybė

„Mokslo saloje“ įrengtas ir planetariumas, kuris šiuo metu – vienintelis Lietuvoje. Molėtuose yra tik observatorija ir muziejus, o Vilniuje planetariumas jau seniai neveikia, tad tik Kaune bus galima pakeliauti po žvaigždynus, planetas ir kosmoso platybes.

„Tai 8K raiškos planetariumui reikia gerokai paieškoti tinkamo turinio, nes net Europoje nėra daug tokių gerų planetariumų. Šiam planetariumui sukurti mums teko ieškoti daug užsienio partnerių. Pasaulyje veikia tik trys įmonės, galinčios pagaminti įrangą tokiam planetariumui, ją sumontuoti ir paleisti tokią sudėtingą sistemą.

Čia galima žiūrėti ir filmus, bet galima stebėti ir tikrą žvaigždėtą dangų, galima pakeliauti po kosmosą ir suvokti, kokie maži esame tiek laike, tiek erdvėje. Planetariume rodysime tikrai įspūdingą turinį, rengsime dangaus šou“, – intrigavo A. Lukoševičiūtė.

Architektūrinis konkursas

2016 metais pirmą kartą šalyje surengtas tarptautinis architektūrinis konkursas ir tai iš teisų pasiteisino, nes į Nemuno salą buvo galima pažvelgti įvairiais kampais.

„Man atrodo, kad Kaunas mažiau apipintas baimėmis, niekad neįsivaizdavau, kad Nemuno saloje gali atsirasti toks objektas. Todėl labai džiaugiuosi, kad tai iškilo visos Lietuvos žmonėms. Mes įbridome į upę, tad bus galima ją pajausti.

Mūsų partneriai australai statybų metu nebuvo čia atvažiavę, tačiau stebėjosi Kaunu, nes čia laikomasi žodžio, konkursas parodė labai aukšto lygio kelią.

Australai nugalėjo todėl, nes išliko pakankamai santūrūs, Nemuno saloje nenorėjo rodyti kažkokių fejerverkų, o įsiliejo į aplinką. Tai objektas, kuris parodo, kaip galima neiššaukiant padaryti nuostabius dalykus. Tik gal diskas yra vienintelis atspindys, o visa kita yra žemėje ar po ja“, – kalbėjo architektas Gintautas Natkevičius, buvęs konkursą laimėjusių architektų partneris Lietuvoje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vizualinis identitetas

Dizaino studijos „ACID“ duetas Julius Seniūnas ir Rokas Sutkaitis pristatė naujojo inovacijų populiarinimo centro vizualinį identitetą.

Kaip pagrindinis elementas pasirinktas taškas, kuris simbolizuoja ir žvaigždynus, planetas. Leidžiantis arčiau žemės, taškas žymi ir mikroelementus, atomus ir kitas daleles. Taškas naudojamas ir rašte, mene ar technologijose.

„Mokslo salos“ vienas ryškiausių akcentų – diskas, arba didelis taškas. Todėl ir logotipe atsispindės taškiniai elementai. Visos raidės bus konstruojamos iš taškų. Ši taškinė sistema leis keisti raidžių dydį, bet išlaikyti tą pačią stilistiką.

Bilietų kainos

Gruodžio 13 dieną „Mokslo sala“ visiems lankytojams atvers duris. 16 val. „Mokslo sala“ lauks lankytojų. Tiesa, atidarymo šventėje – bilietų kiekis ribotas, tačiau savaitgalį tikrai vėl lankytojai bus pakviesti apsilankyti. Be to, atidarymo dieną bus ir nemokamų veiklų įvairiose mokslo muziejaus vietose.

Atidarymo šventėje bus ir „Three Finger“ koncertas, ir paskaitos apie dirbtinį intelektą. Vilios ir planetariumas. Atidarymo šventėje eksponatus galės išbandyti moksleiviai. Neabejojama, kad nusidrieks eilės, tad teks apsišarvuoti kantrybe, tačiau palaukti tikrai vertės.

Į nuolatinę ekspoziciją kas valandą gali patekti 100 lankytojų. Taip siekiama reguliuoti lankytojų srautus.

Bilietus galima įsigyti internetu mokslosala.lt ir atvykusį vietą. Nuolatinės ekspozicijos bilieto kaina 17 eurų suaugusiems, vaikams – 12 eurų. Planetariumo bilieto kaina – 8 eurai suaugusiems, ir 6 eurai vaikams. Šeimos bilietas kainuos 50 eurų.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: