Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su ugniagesių atstovu Aurimu Gudžiausku.

– Sakykite, kaip atrodė šis savaitgalis ugniagesiams?

– Na, buvo tikrai darbingas, jei vienu žodžiu apibūdintume. Buvo labai daug iškvietimų, ypač dėl stipraus vėjo. Iš viso per šį ilgąjį savaitgalį ugniagesiai sulaukė daugiau nei 400 iškvietimų visoje Lietuvoje. Tai labai didelis skaičius, dažnai viršijantis įprastus savaitgalius. Kilo daugiau kaip 80 gaisrų, o daugiau kaip 250 kartų ugniagesiai vyko šalinti vėjo padarinių. Didžiąją darbo dalį sudarė nuvirtę medžiai, kurie blokavo kelius, pėsčiųjų ir dviračių takus, buvo pavojingai pakibę virš pastatų ar kitų vietų, keliančių grėsmę. Taip pat buvo nemažai ir kitų įvairaus spektro gelbėjimo darbų – nuo gyvūnų gelbėjimo iki kurioziško atvejo, kai ugniagesiai važiavo nukabinti žmogaus, o paaiškėjo, kad tai buvo Helovyno dekoracija. Taigi, šį savaitgalį darbo buvo tikrai įvairaus.

– Ar audros padariniai buvo juntami visoje Lietuvoje, ar buvo tam tikrų regionų, kur iškvietimų buvo daugiau?

– Manau, kad stiprų vėją pajuto visa Lietuva, tačiau daugiausia iškvietimų buvo Kauno, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse – šie regionai galbūt labiau nukentėjo. Vis dėlto, ir kituose regionuose iškvietimų netrūko. Šis stiprus vėjas neaplenkė nė vienos šalies vietos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kiek nuostolių ši audra pridarė gyventojams, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Lietuvos draudimo“ atstovu Sauliumi Abraškevičiumi.

– Tai kiek jau nuostolių suskaičiavote?

– Na, iš tiesų, paradoksas, kad visą rudenį džiuginusi saulė ir ramūs orai per Vėlinių savaitgalį subjuro. Per visą savaitgalį, iki pirmadienio popietės, užfiksavome daugiau negu 300 pranešimų dėl audros padarytos žalos. Suma, reikalinga nuostoliams kompensuoti, viršija 200 tūkst. eurų. Tai nėra galutinė suma, nes žmonės vis dar registruoja pranešimus, tad manome, kad ji tikrai viršys 200 tūkst. eurų.

– Kiek, jūsų manymu, suma galėtų dar padidėti?

– Prognozuoti nėra lengva, bet, paprastai, pridedame šiek tiek atsargos. Šiuo atveju manome, kad suma gali pasiekti apie 400 tūkst. eurų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios audros pobūdis buvo stiprus vėjas. Daugiausia žalos padarė būtent jis. Nukentėjo pastatų stogai, įvairios apdailos, stogų dangos, taip pat šiltnamiai, pavėsinės. Be to, žmonės dar laiko vasaros atributus lauke – lauko baldus, batutus ir kitus daiktus, kuriuos vėjas smarkiai kilnojo ir mėtė. Pavyzdžiui, batutas – nors ir didelis, jis yra lengvas, dažniausiai pagamintas iš aliuminio profilio, tad stipresnis vėjo gūsis lengvai jį pakelia. Dažnai nukenčia pats batutas, tačiau jeigu šalia yra šiltnamis, stoginė, pavėsinė ar terasa, tikėtina, kad ir jiems klius.

– Kaip audra pasiskirstė? Ar nukentėjo visa šalis, ar buvo labiau paveiktų regionų?

– Ši audra buvo gana netipinė – nuostoliai pasiskirstė beveik po lygiai visiems šalies regionams. Žalų geografijoje matome, kad vėjas stipriausiai pūtė prie jūros, kaip matėme vaizdo įrašuose, kur bangos beveik laižė kopas. Tačiau, be pajūrio, registruotų žalų turime ir Utenos, Kauno bei Tauragės apskrityse. Šiuo metu didžiausia registruota žala yra iš Tauragės apskrities, kur stipriai nukentėjo vieno pastato stogo danga.