Nuo Vyriausybės suformavimo it ant mielių augęs premjero populiarumas pradėjo kristi. Algirdas Butkevičius ir jo vadovaujama Vyriausybė jau nebekelia gyventojams tokių gerų emocijų.

Tiesa, konkurentai A. Butkevičiaus nesiveja: juos premjeras tebelenkia triuškinančia persvara.

Darbo partijos pirmininko posto neseniai išsižadėjęs Viktoras Uspaskichas sulaukė 7,9 proc. apklaustųjų simpatijų, ekspremjeras, konservatorių lyderis Andrius Kubilius – 5 proc.

Mažėja patenkintų Vyriausybės darbu

Vyriausybės vairą perėmęs A. Butkevičius pasiekė populiarumo lūžį. Pirmą kartą per keletą metų Vyriausybės veiklą teigiamai vertinančių gyventojų buvo daugiau, nei ją vertinančių nepalankiai.

Kovą Vyriausybės darbą daugiau ar mažiau palankiai vertino 46,6 proc. respondentų, neigiamai – 35,5 proc. Teigiamą balansą Ministrų kabinetas išlaiko, tačiau optimistų gerokai sumažėjo.

Balandį Vyriausybės darbą daugiau ar mažiau teigiamai vertino 41,2 proc. respondentų. Neigiamą nuomonę išsakė 39,2 proc. apklaustųjų.

Socdemai augina persvarą

Vis dėlto A. Butkevičiaus ir Vyriausybės populiarumo sumažėjimas neatsispindi LSDP reitinge.

Apklausos duomenimis, socdemai išlieka neabejotinai populiariausia partija Lietuvoje. Jei vyktų Seimo rinkimai, už šią partiją dabar balsuotų 28,6 proc. respondentų – beveik 3 procentiniais punktais daugiau nei ankstesnį mėnesį.

Antra rikiuojasi Darbo partija, tačiau ją pagal populiarimą LSDP lenkia beveik trigubai. Trečią ir ketvirtą vietas dalijasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai bei partija „Tvarka ir teisingumas“.

Paskutinė partija, dabar galinti įveikti 5 proc. barjerą, apklausos duomenimis, yra Liberalų sąjūdis, už kurį balsuotų 6,4 proc. respondentų.

M. Jastramskis: medaus mėnuo baigėsi

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigė, jog premjero ir Vyriausybės populiarumo smuktelėjimo buvo galima tikėtis. Mat rinkėjai iš A. Butkevičiaus ir jo komandos tikėjosi konkrečių žingsnių, kurių kol kas nematyti. Prie reitingų esą sumažėjimo galėjo prisidėti ir A. Butkevičiaus blaškymasis bei nuomonių keitimas energetiniais klausimais.

„Premjeras daugeliu klausimų yra neapsisprendęs. Reformos daromos ar nedaromos – niekas nežino. Čia yra, manau, laipsniškas sumažėjimas, kuris, jeigu socialdemokratai nesiims kažkokios radikalesnės reformos, (...) laipsniškai tie reitingai ir toliau mažės. Yra tam tikri lūkesčiai, kurie yra įdėti į tą Vyriausybę. Ir jeigu einant laikui tie lūkesčiai yra nepateisinami, o šios Vyriausybės atžvilgiu dauguma pastebi, kad ji išsiskiria tuo, kad daugiau nedaro negu daro, tai yra natūralu, kad tie reitingai koreguosis ir kris po truputį“, - prognozavo M. Jastramskis.

Pasak jo, jei tendencijos nesikeis, netrukus neigiamai Vyriausybės darbą vertinančių gyventojų vėl bus daugiau nei tų, kurie Ministrų kabinetui rašo teigiamą pažymį.

„Premjero ir Vyriausybės vertinimas, manau, yra „surištas“. Nes viešojoje erdvėje atrodo, kad socialdemokratai prisiėmė atsakomybę: čia yra jų Vyriausybė, o Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ daugiau savo reikalais užsiiminėja – ar tai jungimasis, ar nesijungimas, o ir jų ministrų yra mažiau. (...) Situacija, kai taip gerai yra vertinama Vyriausybė ir premjeras, Lietuvai yra nenatūrali. Taip būdavo retai, ir jeigu būdavo – iš karto po rinkimų. Nieko nedarant, tie reitingai turi kristi“, - dėstė M. Jastramskis.

TSPMI dėstytojas pažymėjo, kad A. Kubiliaus Vyriausybė kadencijos pradžioje taip pat buvo vertinama pakankamai neblogai – iki gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios „naktinės“ mokesčių reformos. Tuo tarpu pozityvias gyventojų nuostatas ilgiau išlaikyti A. Butkevičiui esą padėjo minimalios algos pakėlimas iki 1000 Lt.

Paklaustas, dėl ko LSDP reitingas nesvyruoja taip, kaip jos lyderio ir Vyriausybės, pašnekovas teigė manantis, jog prie to galbūt prisideda kitų partijų pasyvumas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.