Per slaptą balsavimą už E. Laužiko atleidimą buvo 49 Seimo nariai, prieš septyni, susilaikė devyni politikai.

Kad V. Bavėjanas būtų atleistas balsavo 53 parlamentarai, trys buvo prieš, aštuoni susilaikė.

Iki šiol teisėjai buvo laikinai nušalinti nuo pareigų.

Pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas, Apeliacinio teismo – prezidentas parlamento pritarimu.

Seimo narys Vytautas Bakas antradienį prieš balsavimą sakė, kad jo manymu, siūlymas atleisti teisėjus, o ne surengti jiems apkaltą, neatitinka Konstitucijos.

„Mes nevykdome Konstitucijos nepradėdami ir šiam teisėjui apkaltos dėl galimai šiurkščiai pažeistos Konstitucijos ir sulaužytos priesaikos. (...) Kodėl mes norime tik atsikratyti simptomais, kurie iškilo su šiais aštuoniais teisėjais, bet nenorime gilintis, kiek pati teismų sistema yra giliai pažeista tokiais žmonėmis, kurie linkę laužyti priesaiką, pažeisti Konstituciją“, – teigė jis.

Kodėl mes norime tik atsikratyti simptomais, kurie iškilo su šiais aštuoniais teisėjais, bet nenorime gilintis, kiek pati teismų sistema yra giliai pažeista tokiais žmonėmis.

Svarstant prezidento iniciatyvą dėl teisėjų atleidimo, tarp teisininkų kilo diskusija, ar prezidentas galėjo inicijuoti aukščiausiosios grandies teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

E. Laužikui ir V. Bavėjanui yra pateikti įtarimai vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.

Rugsėjo pradžioje Seimui pateikdama dekretą dėl šio teisėjo atleidimo prezidento patarėja Jūratė Šovienė teigė, kad V. Bavėjaną siūloma atleisti iš teisėjo pareigų dėl nederamo jo neformalaus bendravimo.

Anot jos, V. Bavėjanas 2018 metų rudenį neformaliai bendraudamas su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu, nevengdamas galimos pašalinės įtakos, toleravo pateiktus pasiūlymus daryti galimą neteisėtą poveikį bylą nagrinėjantiems teisėjams dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Vėliau tų pačių metų spalio mėnesį per neformalų susitikimą V. Bavėjanas „aptarinėjo galimybes šio asmens naudai paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad būtų pažeista nešališka bylų skirstymo tvarka“.

Naujienų portalas 15min.lt skelbė teisėsaugos įtarimus, kad E. Laužikas už patarimus ir sprendimus Vijūnėlės „dvaro“ byloje gavo 5 tūkst. eurų ir kalakutą.

Pasak portalo, kyšį teisėjas galimai priėmė iš sostinės verslininkės Oksanos Sakalauskienės. Moteris patvirtina ilgametę pažintį su teisėju, bet neigia jį papirkusi.

Teisėsaugos duomenimis, E. Laužikas už neteisėtą atlygį teikė O. Sakalauskienei konsultacijas ir patarimus Druskininkų mero Ričardo Malinausko, taip pat pastato savininkų – Zinos ir Žilvino Povilonių – naudai: patarė surašyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti įpareigojimą nugriauti pastatą per pusmetį ir vėliau šį prašymą su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija tenkino.

Baudžiamojoje byloje iš viso įtariami aštuoni teisėjai. Prezidentas Gitanas Nausėda siekė juos visus atleisti iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, tačiau Teisėjų taryba nepritarė trijų teisėjų atleidimui.

Prezidentas jau yra atleidęs Apeliacinio teismo teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį, Kauno administracinio teismo teisėją Gintarą Čekanauską.

Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pateikti 48 asmenims.