- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl neryžtingumo ir netinkamo reagavimo Vakarų valstybės praleido turėtas galimybes sustabdyti Rusiją nuo jėgos naudojimo, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Praleidome kritines galimybes sustabdyti Rusiją, kai galėjome. Nuo neryžtingumo Bukarešto viršūnių susitikime 2008 metais iki nepakankamų reakcijų į Krymo aneksiją ir invaziją į Rytų Ukrainą 2014 metais“, – penktadienį per Vilniuje vykusią užsienio ir saugumo politikos konferenciją „Sniego susitikimas“ sakė Kęstutis Budrys.
Anot jo, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, Vakarai tam nebuvo pasiruošę.
„Šiandien situacija tebėra grėsminga: Irano dronai ir Šiaurės Korėjos kariai talkina Rusijai kare, Kinija tyliai palaiko Kremliaus agresiją, o Rusija apeina sankcijas pasitelkiant šešėlinį laivyną“, – kalbėjo ministras.
Jis ragino Europos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, atsakant į geopolitinius ir saugumo iššūkius, ir pabrėžė poreikį stiprinti gynybos ir saugumo priemones visame žemyne, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Esamoje geopolitinėje situacijoje nėra paprastų atsakymų, pigių sprendimų ir lengvų pasirinkimų. Turime drauge ieškoti išmintingų būdų įveikti kylančius iššūkius. Mūsų veiksmai šiandien nulems Europos saugumo ateitį“, – teigė K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Ukrainos kova dėl suvereniteto ir teritorinio vientisumo yra pagrindinis Europos saugumo iššūkis, ir akcentavo, jog nesugebėjus apsaugoti Ukrainos, Rusijos agresija regione augs ir toliau.
Pasak K. Budrio, atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją, ypatingą dėmesį būtina sutelkti į investicijų gynybai didinimą, NATO pajėgumų stiprinimą, Europos gynybinių pajėgumų auginimą ir saugios aplinkos atkūrimą.
Penktadienį Vilniuje 18-ą kartą surengtas tradiciškai sausio mėnesį organizuojamas vadinamasis „Sniego susitikimas“.
Jame Lietuvos diplomatijos vadovo kvietimu dalyvavo Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos užsienio reikalų ministrai, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja.
„Sniego susitikime“ taip pat dalyvavo Lietuvos ir užsienio politikai, institucijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, saugumo politikos ekspertai iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių.
Šių metų pagrindinės diskusijų temos buvo bendros Vakarų pastangos stiprinti paramą Ukrainai, būtinybė veikti išvien siekiant atremti Rusijos keliamas grėsmes, NATO gynybos ir atgrasymo politika bei svarbiausi Aljanso darbotvarkės klausimai artėjant NATO viršūnių susitikimui Hagoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinėje bus įrengtos atminimo lentos Bronislovui Genzeliui ir Aleksandrai Dževeckai
Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba pritarė siūlymui įrengti atminimo lentas, skirtas Nepriklausomybės Akto signatarui Bronislovui Genzeliui bei Pasaulio tautų teisuolei Aleksandrai Dževeckai. ...
-
Po naujausio šilumos rekordo kyla klausimų: ar Lietuvoje taip nebūdavo?
Pastarosios dienos – rekordiškai šiltos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atsakė, ar šių metų orai yra itin neįprasti. ...
-
Vyriausybė pritarė sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimui dar metams
Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad dar metams būtų pratęstos nacionalinės sankcijos rusams ir baltarusiams. ...
-
Vyriausybė: dirbantieji su slapta informacija išskirtiniais atvejais galėtų vykti į Rusiją
Vyriausybė trečiadienį nustatė, kad su slapta informacija dirbantys tarnautojai ir šauliai vykti į nedraugiškas užsienio valstybes gali artimųjų mirties ir kitais išskirtiniais atvejais. ...
-
Viduržiemio gamtos išdaigos: sausį – naujas derlius?
Ventės rage pražydo lazdynas, Kunigiškiuose po kiemus šmirinėja pabudęs ežiukas, pamaryje klykauja ančių būriai, pasirodė net kelios gervės, o Kretingoje lapkritį sužydėjusi obelis sausį davė vaisių. Viduržiemį gamtos i&sca...
-
Vilnius diskutuoja: kokia mityba išgelbės planetą?
Vilnius pradeda 2025-uosius kaip Europos žalioji sostinė. Pirmasis metų mėnuo, sausis, visame pasaulyje minimas kaip augalinio maisto mėnuo (angl. Veganuary). Šia proga diskusijoje su mitybos, sveikatos ir gamtosaugos ekspertais Vilniaus miesto sav...
-
Renovuotame name – sąmyšis: socialinį butą pavertė benamio gūžta
Uostamiestyje socialinius būstus gauna asmenys ir šeimos, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų valstybės remiamų dydžių. Dažnai tokių butų kaimynai piktinasi, kad būstai esą skiriami ne šeimoms, kurioms šios pagal...
-
Ministrė pasakė, kam reikia skirti ypatingą dėmesį kuriant diviziją
Kuriant nacionalinę diviziją ypatingą dėmesį reikia skirti karių pritraukimui ir išlaikymui, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. ...
-
Vilniaus rajonas toliau auga: deklaruotų gyventojų skaičius siekia beveik 120 tūkst.
Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad joje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius per 2024 m. išaugo 4,5 tūkst. ir metų pradžioje iš viso jų buvo 118 460. Tarp seniūnijų didžiausią augimą patyrė Avižienių se...
-
Pensininkei – emocinis smūgis dėl telefono
Prekybos salone, kuriame prieš pusmetį įsigijo mobilųjį telefoną, garbaus amžiaus klaipėdietė patyrė stulbinantį darbuotojo abejingumą – jis atsisakė telefone už nustatytą paslaugos įkainį pakeisti kontaktų numerius, prasidedanči...