Jos duomenimis, tokios nuomonės laikosi 32 proc. apklaustųjų. Dar 8 proc. mano, kad toks veiksmas yra priimtinas, o 55 proc. galvoja, jog tai yra nepriimtina.

Tuo metu šiam teiginiui nepritariančių Europos Sąjungoje (ES) vidurkis siekia 92 procentus.

„Tai rodo, kad požiūris į moterį, kad ją galima paauklėti fiziniu smurtu, atrodo, turintis Lietuvos visuomenėje atgarsį ir pritarimą“, – BNS sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis svarstė, kad apklausos rengėjų suformuotas klausimas galėjo turėti įtakos rezultatams.

„Eurobarometro“ ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai šiuo klausimu gali būti netikslūs dėl vertimo. Taip yra dėl to, kad užduodant klausimą apie smurtą prieš moteris, angliškas žodis „slapping“ į lietuvių kalbą buvo išverstas žodžiu „pliaukštelėti“, o ne „trenkti“, „suduoti ranka“.

Anot dokumento, šis žodis, išverstas į lietuvių kalbą, galėjo būti suprastas kaip ne toks griežtas.

„Jis (terminas pliaukštelėti – BNS) yra neapibrėžtas, jis neturi neigiamo krūvio, o suduoti ar smogti turi aiškų neigiamą krūvį“, – kalbėjo L. Šedvydis.

Supranta, kad seksualinis priekabiavimas nepriimtinas

Apklausos duomenimis, didesnė dalis Lietuvos gyventojų nepriimtinu laiko vyrų švilpimą moterims, jų nužiūrinėjimą ar užkabinėjimą.

Apklausa taip pat rodo, kad dauguma respondentų neigiamai vertina darbe vyrų reiškiamas užuominas ar įžūlius komentarus apie kolegės išvaizdą.

„Lietuvos visuomenė akivaizdžiai neigiamai vertina moterų žeminimą viešose situacijoje, kiek mes kalbame apie dalyvavimą darbo rinkoje, viešoje erdvėje“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Lietuvos visuomenė akivaizdžiai neigiamai vertina moterų žeminimą viešose situacijoje.

J. Juškaitės teigimu, rezultatai rodo, kad pakankamai didelis procentas Lietuvos gyventojų supranta, jog seksualinis priekabiavimas nėra priimtinas.

Dauguma apklaustųjų nepriimtinu laiko elgesį, kai vyras kontroliuoja savo žmonos ar partnerės veiklą, santykius, valdo antrosios pusės finansus.

Pasak L. Šedvydžio, tai reiškia, kad egzistuoja tam tikros sritys, kuriose Lietuvos visuomenė vertina moterų autonomiją.

„Tamsesnė pusė yra, kada mes pereiname į privačią erdvę“, – teigė jis.

Apklausos duomenimis, beveik trečdalis apklaustųjų yra linkę sutikti su teiginiu, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą būdama apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotikų, ji yra bent iš dalies dėl to atsakinga. Tuo metu 14 proc. Lietuvos gyventojų su teiginiu visiškai sutinka.

Dar tiek pat tokiam teiginiui nepritaria, o penktadalis su teiginiu yra linkę nesutikti.

„Tai keistina ir, mano supratimu, nulemia daugybę nelaimių, katastrofų ir tragedijų, kada mes kaltiname auką pačią – smurto ar prievartos“, – sakė L. Šedvydis.

Problema atpažįstant kibernetinį smurtą

Apklausa rodo, kad didesnė dalis respondentų yra linkę nesutikti arba visiškai nepritaria teiginiui, kad moteris dažnai išsigalvoja arba pervertina pareiškimus apie prievartą arba išprievartavimą.

Tuo metu penktadalis lietuvių yra linkę tokiam teiginiui pritarti.

Didesnė dalis (70 proc.) respondentų visiškai sutinka arba yra linkę sutikti, kad jei moteris su kuo nors dalijasi savo intymiomis nuotraukomis, jos bent jau iš dalies atsakingos, jei atvaizdu dalijamasi internete be jų sutikimo.

Su tokiu teiginiu visiškai nesutinka arba yra linkę nesutikti penktadalis Lietuvos gyventojų.

Tuo metu su tokiu teiginiu sutinkančiųjų vidurkis ES siekia 43 procentus.

Pasak J. Juškaitės, tai rodo, kad kibernetinio smurto atpažinimas Lietuvoje yra gerokai žemesnis nei ES.

„Internetinio smurto klausimas yra mažai diskutuojamas ir, aišku, čia reikia teisės aktų pakeitimų. Pirmiausia reikia diskusijos didelės, kad žmonės suprastų apie ką mes kalbame ir kas yra netinkama, nepriimtina, ypač turint omeny, kad mūsų tokia didžiulė gyvenimo dalis persikelia į internetą“, – kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

„Mano supratimu, čia vėlgi valstybė turėtų šviesti visuomenę apie tai, kad privatumas yra privatumas ir kad dalintis intymiomis nuotraukomis ar vaizdais be sutikimo yra tam tikra prasme nusikaltimas prieš tą žmogų“, – teigė L. Šedvydis.

Kaip rodo apklausa, pusė respondentų mano, kad savo nuomone socialinėje erdvėje besidalindama moteris turi susitaikyti su tuo, kad sulaukia seksistinių, žeminančių ar įžeidžiančių atsakymų.

42 proc. apklaustųjų su šiuo teiginiu nesutinka.

Rezultatus keistų Stambulo konvencija

Apibendrindamas apklausos rezultatus, L. Šedvydis teigė, kad „Lietuva šitos apklausos kontekste neatrodo labai gerai“.

„Beveik visose kategorijose Lietuva yra prie šalių, kurios arba pateisina smurtą prieš moteris, arba neįvertina tam tikrų neigiamų patirčių, kurias moteris gali patirti mūsų visuomenėje“, – sakė jis.

Pasak J. Juškaitės, jei Stambulo konvencija Lietuvoje būtų ratifikuota, apklausos rezultatai galėtų būti kitokie.

„Jeigu skaičiuotume per metus kas dešimt minučių, kiekvieną dieną, kiekvieną valandą skamba bendrasis pagalbos telefonas 112 dėl smurto artimoje aplinkoje“, – kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

„Stambulo konvencija aiškiai numato, kad valstybė privalo imtis ne tik teisinių pokyčių, kriminalizuoti kažką, pakeisti įstatymus, bet ir labai aiškiai numato valstybės įsipareigojimus švietimo srityje“, – teigė ji.

Stambulo konvenciją, įpareigojančią šalis kovoti su smurtu prieš moteris ir vaikus, Lietuva pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol neratifikavo.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Kovo viduryje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

Estijos pavyzdys

J. Juškaitės teigimu, apklausa rodo, kad 93 procentams Estijos gyventojų nepriimtina „moterį paauklėti kumščiu“.

Būtent toks procentas Estijos gyventojų nepriimtinu laiko kartkartinį trenkimą partnerei ar žmonai.

Šioje šalyje Stambulo konvencija ratifikuota 2017 metais, ji įsigaliojo po metų.

L. Šedvydžio manymu, ne konvencijos, o institucijos turi didesnę reikšmę kovojant su smurtu artimoje aplinkoje. Vis tik jis pridūrė, kad balsuotų už dokumento ratifikavimą.

„Stambulo konvencija tiesiogiai smurto nemažina arba bent jau santykį su smurtu keičia tik labai iš dalies“, – teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

„Šitame Seime antrinis dokumentas, turintis didesnę praktinę reikšmę, tai yra direktyvos prieš smurtą prieš moteris įgyvendinimas, jis bus akivaizdžiai viena iš pagrindinių temų, kiek liečia žmogaus teisių klausimus“, – kalbėjo jis.

„Eurobarometro“ apklausa atlikta vasario 21-28 dienomis, joje apklausti 1007 pilnamečiai šalies gyventojai. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.