– Ką parodė tyrimai?

– Parodė, kad daugiau nei 70 proc. lietuvių nori mokytis ir į mokymąsi visą gyvenimą žiūri teigiamai. Jeigu kalbame apie realizacija, tai skaičiai nėra tokie džiuginantys. Norėtųsi, kad daugiau žmonių dalyvautų mokymosi visą gyvenimą procesuose, nes šiandien mes neturime laiko, galvojame, kad neprireiks. Tik kas trečias iš dešimties įsitraukia į mokymosi visą gyvenimą procesus. Tyrimas atskleidė dar vieną tendenciją, kad žmonės mokosi vieną kartą per penkerius metus, tai matomai tada, kada jau yra darbdavio iniciatyva, kai kažkokie mokymai organizuojami. Patys žmonės nuolatiniame mokymosi procese dar nedalyvauja. Bet tai nėra tik Lietuvos problema. 

– Kodėl lietuviai nenori kelti kvalifikacijos?

– Manau, ne tai, kad nenori, bet mes neturime to suvokimo, kad mūsų profesija ir kompetencijos joje kinta. Mes gyvename idealiame pasaulyje, kai manome, kad gavę diplomą ir baigę studijas dirbsime visada tą patį darbą. Ši tendencija labiau pastebima tarp vyresnių. Džiugina, kad jaunimas taip nebegalvoja. Jaunimas dažniau keičia darbus, daugiau mokosi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žmogus jau dabar gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti programą, kursus nemokamai?

– Lietuvos žmogus turėtų žinoti tai, kad yra net keletas krypčių, per kurias galima galvoti apie persikvalifikavimą. Užimtumo tarnyba yra tas šaltinis, kur tikrai yra įprastų profesijų, bet lygiai taip pat Užimtumo tarnyba ir valstybė finansuoja aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas. Tai čia viena kryptis. Kita kryptis – „Kursuok“ platforma, kurioje dirbantys žmonės gali išnaudoti jiems skiriamą krepšelį būtent mokymuisi ir kompetencijų kėlimui. Lygiai taip pat ir verslui – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvos, kai galima galvoti ir susidėlioti savo perkvalifikavimo procesą per ten skiriamą biudžetą.