Seimas prieš Kalėdas priėmė atitinkamą įstatymų pataisų paketą. Pagal jį, Vyriausybė ir savivaldybės galės steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai atliks dalį bendrųjų funkcijų.

„Šių funkcijų išskaidymas turi keletą neigiamų dalykų. Pirmiausia yra didelė administracinė našta pačioms institucijoms, tai kainuoja gana daug. Antra, neefektyviai naudojami valstybės biudžeto pinigai, nes turime akivaizdžius pavyzdžius, kada kiekviena institucija stengiasi nusipirkti savo buhalterinės apskaitos programinę įrangą, dokumentų tvarkymo įrangą, tos programinės įrangos tarpusavyje „nesusikalba“. Trečias momentas irgi labai svarbus, manome, kad institucijos turėtų atlikti tiesiogines savo funkcijas, o tai yra pagalbinės funkcijos, kurios galėtų būti centralizuotos“, – BNS sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Anot jo, esama pavyzdžių, kai bendrąsias funkcijas centralizavus kai kurių institucijų viduje, pasiekta gerų rezultatų. „Prievartos didelės nėra, sprendimus, kas susiję su Vyriausybe, priims Vyriausybė, savivaldybės pačios apsispręstų“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas. Vyriausybei suteikta teisė priimti sprendimą dėl jos kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų tarnybų, įstaigų prie ministerijų, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, bendrųjų funkcijų atlikimo centralizuotai. Savivaldybėms atitinkamai leista spręsti dėl sau pavaldžių įstaigų ir įmonių. Įstatymų pataisos, jas pasirašius prezidentei, įsigaliotų nuo kitų metų birželio. Tuomet ir planuojama pradėti pirmąją funkcijų konsolidavimo etapą.

Kaip BNS sakė Vyriausybės kanceliarijos Strateginių pokyčių grupės vyriausiasis projektų vadovas Antanas Matusa, pirmiausia planuojama jungti buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas. S. Skvernelis tvirtino, kad „tai būtų greičiausiai prie Finansų ministerijos biudžetinė įstaiga, kuri atliktų šitą techninį darbą“. Vyriausybė spalio 4 dieną yra nustačiusi minėtų dviejų funkcijų konsolidavimo etapus: kokios funkcijos turėtų likti įstaigose ir kokias būtų galima bandyti konsoliduoti, kokios įstaigos turėtų dalyvauti viename etape, kokios – antrame, trečiame etapuose. Taip pat nustatytos tų etapų įgyvendinimo datos. Pasak A. Matusos, Vyriausybei pavaldžių įstaigų, institucijų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos turėtų būti baigtos jungti į vieną biudžetinę įstaigą 2020 metų pirmame ketvirtyje.

„Tikimės, kad 2020 metais bus maždaug 40 mln. eurų kasmetinių sutaupymų, palyginti su 2016 metais“, – apie dviejų funkcijų centralizavimo naudą BNS sakė A. Matusa. Kadangi įstatymų pakeitimai leidžia centralizuoti ir kitas pagalbines funkcijas, iki kitų metų vidurio planuojama parengti ir jų jungimo planus su kaštų bei naudos analize, pasiūlymais dėl etapų, apimčių ir pan. „Niekam iš asignavimų valdytojui jokių grėsmių dėl asignavimų valdymo nekyla. Tiesiog techninis darbas (bus centralizuojamas – BNS), ir norėtųsi, kad valstybėje būtų viena informacinė sistema, kalbant apie buhalterinę apskaitą, kuri galėtų teikti visus privalumus asignavimų valdytojams“, – pabrėžė premjeras S. Skvernelis.

A. Matusos teigimu, šiuo metu valstybinio lygio įstaigose, institucijoje maždaug 2800 žmonių atlieka techninį darbą personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos srityse. Maždaug 600 įstaigų naudoja daugiau kaip 30 skirtingų pavadinimų buhalterinės apskaitos sistemų, neskaičiuojant įvairių jų versijų, kurios taip pat tarpusavyje ne visada yra suderinamos. Dar 20 sistemų naudojama darbo užmokesčiui skaičiuoti ir ne mažiau kaip 20 sistemų – personalui administruoti.

„Skaičius yra didžiulis, tam išleidžiama nemažai pinigų tiek licencijoms, tiek sistemoms palaikyti, tiek vystyti. Bendros sistemos nebuvimas tikrai procesus stabdo, neleidžia šių funkcijų vykdyti efektyviai“, – sakė Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas.