- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjančiais 2019 metais Lietuva paminės šalies istorijai svarbias asmenybes ir reikšmingus įvykius.
Seimo sprendimu, 2019-ieji yra paskelbti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos, kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto, kompozitoriaus Juozo Naujalio metais.
2019-ieji bus Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo, Lietuvos šaulių sąjungos, Jėzuitų misijos Lietuvoje, Pasaulio lietuvių metais.
Seimo sprendimu, 2019-ieji taip pat paskelbti Laikinosios sostinės atminimo, Žemaitijos ir Vietovardžių metais.
2019 metais sukanka 100 metų, kai buvo priimta nauja Lietuvos valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis buvo išrinktas pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona.
Seimas paskelbė 2019 metus Prezidento Antano Smetonos metais, „suprasdamas jo indėlį atkuriant Lietuvos valstybę bei jo pirmininkavimą Lietuvos Tarybai; siekdamas paminėti šią svarbią istorinę sukaktį ir asmenybę“.
2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais nuspręsta, atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos.
Šiuo sprendimu siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą.
Seimas paskelbė 2019-uosius Jono Žemaičio-Vytauto metais, nes sukanka 110 metų, kai gimė su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos prezidento pareigas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, ir 70 metų nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo.
Seimo priimtame dokumente pabrėžiama Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo - partizaninio karo svarba kovojant su sovietų okupacija, taip pat Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, kaip konstitucinės reikšmės dokumento, užtikrinančio Lietuvos valstybės tęstinumą, bei Jono Žemaičio-Vytauto, kaip tuomečio Lietuvos valstybės vadovo, vaidmens svarba.
2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, todėl Seimas 2019-uosius paskelbė Juozo Tumo-Vaižganto metais.
Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų.
Seimas 2019-uosius paskelbė kompozitoriaus, vargonininko, choro dirigento, pedagogo, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjo ir dirigento, vieno iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų Juozo Naujalio metais.
Seimo priimtame dokumente pabrėžiama išskirtinė J. Naujalio asmenybės ir jo darbų įtaka Lietuvos muzikai, chorų sąjūdžio istorijai, pedagogikai, muzikinės spaudos leidybai, taip pat išskiriamas J. Naujalio indėlis į tautinės savimonės ir tautinės tapatybės formavimą, tautos žadinimą, patriotinių jausmų ugdymą savo kūryba ir veikla, išauginant vargonininkų-chorvedžių, kompozitorių ir muzikos pedagogų kartą.
Seimas siekia paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis J. Naujalio kūrybiniu palikimu, kaip tautinės lietuvių muzikos simboliu, aktualiu šių dienų žmogui ir valstybei.
2019 m. balandžio 9 d. sukanka 150 metų, kai gimė J. Naujalis.
Siekiant išsaugoti senuosius vietovardžius, kitus metus taip pat nutarta paskelbti Vietovardžių metais.
Priimtame nutarime Seimas konstatavo, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija. Dokumente pabrėžiama, kad senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. Jame taip pat akcentuojama, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.
Seimas 2019-uosius metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Seimo nutarime pabrėžiama, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse prisidėjo prie šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės kūrimo. Taip pat išskiriamas šios bendruomenės indėlis atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę ir integruojantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), Europos Sąjungą.
2019-ieji paskelbti Laikinosios sostinės atminimo metais, atsižvelgiant į tai, kad sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos valstybės institucijų darbo vieta, todėl iki šiol yra simboliškai vadinamas „Laikinąja sostine“.
Seimo priimtame nutarime akcentuojamas labai svarbus Kauno miesto indėlis 1919-1939 metais Lietuvos istorijos laikotarpiui, kai Kaunas, tapęs Laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu, kuriame susirinko Steigiamasis Seimas, buvo Lietuvos valstybės išlikimo garantu.
Seimas, vertindamas Lietuvos šaulių sąjungos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir skatinant patriotiškumą, paskelbė 2019-uosius Lietuvos šaulių sąjungos metais.
2019 metais sukanka 100 metų nuo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 1919 m. birželio 27 d.
Seimas priimtame nutarime pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos indėlį Nepriklausomybės kovose. Parlamentarai siekia pagerbti Lietuvos šaulių sąjungos narių, kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą.
Seimas taip pat akcentuoja, kad gerbia „Lietuvos šaulių sąjungos puoselėjamas savanorystės tradicijas, suprasdamas jų svarbą kultūrai, švietimui, visuomenės gyvenimui ir valstybės gynimui, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos veiklos aktualumą“.
Vertindamas iškilių Lietuvos jėzuitų nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, parlamentarai paskelbė 2019 metus Jėzuitų misijos Lietuvoje metais.
2019 metais sukanka 450 metų, kai Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu Lietuvoje įsikūrė Jėzaus Draugija (jėzuitai).
Kaip nutarime primena parlamentarai, Lietuvos jėzuitai 1570 metais įsteigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, kuriai 1579 m., Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui išdavus Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą, o popiežiui Grigaliui XIII išleidus bulę, buvo suteiktas universiteto statusas ir kuri padėjo pamatus visai institucinio Lietuvos švietimo sistemai.
Seimas savo sprendimu ketina „paremti Lietuvos jėzuitų socialinį dialogą, kuriuo siekiama plėtoti švietimo, mokslo kultūros ir socialinę veiklą“.
Minint pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines, 2019 m. paskelbti Žemaitijos metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių „Juventos“ mokykla tęs muzikinį ugdymą, tačiau turės pakeisti nuostatus
Šiaulių „Juventos“ progimnazija galės tęsti muzikinio ugdymo tradiciją, tačiau turės pakeisti nuostatus, sako švietimo ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas. ...
-
Ukrainą pasiekė 4,5 tūkst. Lietuvos gamintojų dronų
Praėjusios savaitės pabaigoje Ukrainą pasiekė jos kariuomenei skirti Lietuvos gamintojų dronai, taip pat termovizoriai ir penkiatoniai teleskopiniai krautuvai, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vilnius kviečia sostinės gimtadienį sutikti festivalio šviesose: bus eismo ribojimų
702-ąjį sostinės gimtadienį žymės jau septintą kartą vyksiantis Vilniaus šviesų festivalis. Šių metų programoje – net 21 šviesos instaliacija, kurias geriausia aplankyti keliaujant pėsčiomis ar naudojantis viešuoj...
-
Vos vienas žingsnis ir važiuoti tarpmiestiniu transportu bus pigiau: kam galios lengvata?3
Tik vienas žingsnis Seime ir važiuoti tarpmiestiniu transportu bus pigiau. Taikyti daugiau lengvatų pasiūlė Prezidentas, tačiau pinigų visiems neužtenka. Nuo balandžio nuolaidomis naudotis galėtų tik šeimos su vaikais, moksleiviai ir pensinin...
-
Į komendantūras įtraukiamas beveik trečdalis užsiregistravusiųjų
Pirmines procedūras atliko ir į komendantūras įtraukiami kiek daugiau nei 2 tūkst. iš 6,3 tūkst. užsiregistravusių savanorių, sako Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas Danas Mockūnas. ...
-
Ar patikėtumėte? Tik 20 proc. žmonių įveikia pradinės mokyklos uždavinius1
Gali skambėti kaip kažkokia melagiena, bet tiesa yra tokia: tik kas penktas planetos gyventojas išsprendžia pradinės mokyklos lygio skaitymo ir matematikos uždavinius. Pusėje šalių padėtis kritinė: ketvirtadalio suaugusiųjų įgūdžiai...
-
Lenkijos ataskaitoje dėl Rusijos propagandos – ir Lietuvoje veikiantis portalas
Rusijos ir Baltarusijos įtaką tiriančios Lenkijos komisijos ataskaita rodo, kad tarp prorusiškus naratyvus cituojančių žiniasklaidos priemonių yra ir Lietuvoje veikiantis portalas „L24.lt“. ...
-
Laisvadienis Sausio 13-ąją: ką apie Seimo siūlymus mano verslas?
Ar Lietuva turės dar vieną nedarbo dieną? Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva parlamentas po pateikimo pritarė siūlymui Sausio 13-ąjai, minimai kaip Laisvės gynėjų dienai, suteikti valstybinės šventės statusą. Už tai balsavo 43 ...
-
Sparčiai mažėja gimstamumas: kokios to priežastys?7
Lietuvoje naujas antirekordas: pernai mirė dvigubai daugiau žmonių nei gimė. Gimstamumui sparčiai mažėjant, pernai sulaukta beveik 2 tūkst. mažiau naujagimių. Vaikų mažiau gimsta kasmet, bet tokių mažų skaičių šalis nematė pastaruosius...
-
Nuo sausio – nauja tvarka: palies tūkstančius gyventojų
Nuo sausio pradžios įsigijus naują išankstinio mokėjimo kortelę, ją privalote užregistruoti internete, o jei to nepavyks padaryti – reikia apsilankyti operatoriaus salone. ...