BNS žiniomis, slapto balsavimo metu už Ž. Pavilionio kandidatūrą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 32, dešimt parlamentarų susilaikė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai naujo politiko į šias pareigas prireikė po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda birželio pabaigoje Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę paskyrė švietimo, mokslo ir sporto ministre.

Paskyrus Ž. Pavilionį Seimo vicepirmininku, parlamentarams bus teikiamas nutarimas dėl jo išrinkimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininku.

Pagal Seimo statutą, į ERK pirmininko pareigas skiriamas Seimo pirmininko pavaduotojas.

„Noriu pasidžiaugti, kad teikiamas toks kandidatas, kuris užsienio ir europinius reikalus puikiai išmano Seime“, – teikdama kandidatūrą iš Seimo tribūnos sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas Seimo nariams Ž. Pavilionis teigė, kad paskutiniais kadencijos mėnesiais svarbiausia bus vienybė.

„Bus nemažai iššūkių šiai vienybei, mūsų solidarumui, mūsų politikai“, – kalbėjo konservatorius.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika teigė, kad Ž. Pavilionio asmenybė įvairiai vertinama tiek kolegų parlamente, tiek konservatorių gretose.

„Vieni labiau teigiamai, kiti jus kaip emocionalų žmogų vertina. Ar turite vieningą palaikymą frakcijoje? (...) Kokias padarėte išvadas, kad jūsų užimamos pareigos nesukeltų akibrokštų, kurių pasitaikė iš jūsų per šią kadenciją?“ – klausė K. Mažeika.

Konservatorius sakė, kad politikoje veikia vadovaudamasis „savo protu ir širdimi“.

„Myliu šitą darbą, bet neatsižvelgiant į tai, kas esu aš, užsienio politikoje visada siekiau sutarimo“, – atsakė Ž. Pavilionis.

Dar viena Seimo pirmininkės pavaduotojo vieta atsilaisvins, kuomet į Europos Parlamentą (EP) išvyks Paulius Saudargas.

Ž. Pavilionis taip pat užima Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą.

Pagal Seimo statutą, Europos reikalų komitete dirba parlamentarai, esantys ir kituose komitetuose.