„Pirmas posėdis tikrai yra konstruktyvus. Tikrai unikali galimybė arba dabar, arba niekada padaryti taip, kad mes galime prieiti prie sisteminių sprendimų, kalbant apie viešojo sektoriaus modernizavimą, efektyvumą ir tvarų finansavimą, tokią viltį išreiškiau“, – penktadienį po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė premjeras.

„Pasakiau, kad atsiribotume nuo įvairiausių preferencijų ir toje patalpoje ieškotume bendro tikslo. Paprašiau, kad tie, kurie tiki, kad mes tą galime padaryti, pasiliktų, o kurie galvoja kitaip, (...) tiesiog galėtų tame nedalyvauti, bet niekas neišėjo“, – pridūrė jis.

Anot S. Skvernelio,  šiandien tai yra vienintelis tvarus būdas kalbėti apie viešojo sektoriaus artimiausią perspektyvą.

Jis taip pat teigė, kad darbo grupės posėdyje apie konkrečias sumas nekalbėta – siekta nusistatyti artimiausią darbotvarkę ir principus, kuriais bus vadovaujamasi.

„Pabrėžiu, jeigu ateina prašyti tiktai pinigų, tai tikrai ne to susirinkome, yra esminis dalykas, kokiais principais vadovausimės, į ką mes orientuojamės, ar į Europos Sąjungos kriterijus, ar į EPBO kriterijus, kaip susieti savo finansavimą ir tam tikras proporcijas, kokiu vidurkiu, ar siekiame ES vidurkio, ar gerosios praktikos EBPO ir kokiais principais vadovaujantis to pasiekti“, – aiškino S. Skvernelis.

Darbo grupei pirmininkaujantis Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sakė, kad posėdyje kalbėta apie tai, jog reikėtų mažinti disproporcijas tarp atskirų sričių, be to, atkreiptas dėmesys į darbo užmokesčio fragmentaciją.

Jei kalbama apie atlyginimų didėjimą, mums iš karto pasakyta, kad didėjimas gali būti tik atleidžiant žmones, tik žmonių sąskaita.

„Labai daug yra įstatymų, įsivyravę nutarimų, kurie reglamentuoja skirtingas sritis ir darbo apmokėjimą, todėl reikėtų vis dėlto eiti vieningos sistemos link. Kalbėta ir apie bazinio dydžio didinimą, bazinio dydžio indeksavimas būtų vienas iš tikslų“, – žurnalistams teigė D. Matulionis.

Jis taip pat užsiminė, kad bus ieškoma vidinių resursų švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir valstybės tarnybos srityse.

Darbo grupė taip pat aptarė kultūros bei švietimo įstaigų optimizavimą. Anot D. Matulionio, nekalbama apie mažų miestelių arba kaimų mokyklas ar kultūros centrus, tačiau turėtų būti optimizuojamos įstaigos prie ministerijų.

„Pritariame ir profsąjungų siūlymui skatinti šakines sutartis ir galbūt nacionalinį kolektyvinį susitarimą, kurį galėtume pasirašyti artimiausiu metu“, – sakė D. Matulionis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, efektyvumo su optimizavimu siekti negalima, nes tai esą reiškia, kad bus atleidžiami darbuotojai.

„Jei tik optimizavimas, matome, kad bus dideli atleidimai. Jei kalbama apie atlyginimų didėjimą, mums iš karto pasakyta, kad didėjimas gali būti tik atleidžiant žmones, tik žmonių sąskaita. Tikėkimės, kad šios darbo grupės tikslas nėra būtent tai“, – teigė I. Ruginienė.

Grupė iki vasario vidurio turi parengti projektą, kaip didinti biudžetininkų algas 2020–2025 metais.

I. Ruginienės teigimu, iki vasario mėnesio išnagrinėti kiekvieną sektorių bus neįmanoma.

„Tarp sektorių yra be galo daug skirtumų, ir išnarinėti kiekvieną sektorių atskirai šitoje grupėje iki vasario mėnesio bus neįmanoma“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Ruginienė.

Anot jos, atlyginimai turėtų būti didinami ne visam viešajam sektoriui, o mažiausiai uždirbantiesiems.

„Aukščiausios ribos, kurios yra valstybės viešajam sektoriuje, būtų juokinga dar jas kelti, mes kalbame apie tai, kad kenčia žemiausios grandys ir turime ieškoti sprendimų, kaip tas žemiausias grandis pritraukti bent prie vidutinio atlyginimo“, – teigė I. Ruginienė.

Pasak jos, šiuo metu viešajame sektoriuje atlyginimų koeficientas svyruoja nuo 4 iki 23.

Darbo grupę imtasi kurti tęsiantis pedagogų streikams dėl etatinio apmokėjimo sistemos ir didesnių algų.

Komisijai pirmininkauja Vyriausybės vicekancleris D. Matulionis, bet į pirmąjį jos posėdį atvyko ir premjeras S. Skvernelis.

Derybinėje grupėje dirbs septyni ministrai, profsąjungų ir daugelio politinių partijų atstovai.

Opoziciniai konservatoriai atsisakė dalyvauti grupėje, argumentuodami, kad Vyriausybė turi tiesiogiai derėtis su streikuojančiais mokytojais dėl darbo užmokesčio augimo.

S. Skvernelis teigia, kad toks jų sprendimas „yra dar vienas konservatorių politinio cinizmo ir dviveidiškumo įrodymas“.

Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos pedagogai streikuoja daugiau kaip mėnesį.