Rinkimų kodekso pataisas įregistravusi „laisvietė” A. Armonaitė mano, kad šiuo metu galiojanti Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos sudarymo tvarka diskriminuoja užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius. Todėl ji siūlo suvienodinti taisykles Lietuvoje ir užsienyje.

„Lietuvoje apygardos sudaromos pagal registruotus piliečius, o užsienyje – pagal balsavusius rinkimuose. 2024 m. Seimo rinkimų I ture Pasaulio lietuvių apygardoje balsavo apie 30 tūkst. piliečių – kur kas daugiau nei kitose apygardose, tačiau to gali neužtekti šios apygardos išsaugojimui 2028 m. rinkimuose. Dauguma žmonių užsienyje balsuoja paštu, tačiau dėl prasto pašto darbo daugybė vokų dingsta ir žmonių balsai nebūna suskaičiuojami“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė.

Todėl, jos nuomone, būtų objektyviau Pasaulio lietuvių apygardos nustatymui remtis balsuoti rinkimuose užsiregistravusių piliečių rodikliu.

Rinkimų kodekse ji siūlo nustatyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma tuomet, kai paskutiniuose Seimo rinkimuose registruotų rinkėjų skaičius yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Dabar galiojančiame Rinkimų kodekse reikalavimai apygardai yra aukštesni, nes ją sudarant remiamasi balsavusių rinkėjų skaičiumi.

A. Armonaitė tikisi, kad pasiūlyti Rinkimų kodekso pakeitimai leis 2028 m. Seimo rinkimams išsaugoti Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą.

Siūloma, kad Rinkimų kodekso pakeitimai įsigaliotų 2025 m. gegužės 1 d.

ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.

Dėl Seimo mario mandato Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje spalio 27 d. vyksiančiame antrame rinkimų ture varžysis Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtėi ir Laisvės partijos pirmininkė parlamentarė A. Armonaitė.