- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atmindami sovietų okupacijos aukų atminimą, turime pareigą neleisti Rusijai perrašyti istorijos, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Parlamento vadovas savo kalboje per okupacijos ir genocido dienų minėjimą atkreipė dėmesį į Rusijos iniciatyvą atšaukti sprendimą, kuriuo ji pati prieš tris dešimtmečius buvo pasmerkusi Ribentropo-Molotovo paktą.
V. Pranckietis pažymėjo, kad tai buvo sąmokslas, kurio pagrindu buvo naikinamos valstybės ir tautos, o 1989 metais šio susitarimo neteisėtumą pripažino ir pati Sovietų Sąjunga, tačiau „šiandien bandoma tokius sprendimus revizuoti“.
„Mes turime pareigą neleisti pripažinti tokios revizionistinės ir revanšistinės politikos. Būkime verti savo pirmtakų, kad gedulas dėl okupacijos ir genocido aukų visada išliktų motyvacija ir viltimi tęsti“, – antradienį per sovietinės okupacijos, tremties metinių minėjimą Seime sakė V. Pranckietis.
Kalbėdamas apie trėmimus Seimo pirmininkas sakė, kad „šis istorijos tarpsnis yra mūsų tautos tragedija, kurios pasekmė – suluošinti gyvenimai, ir tūkstančiai aukų“.
„Gyvename su tuo, bet pamiršti – niekada. Tomskas, Irkutskas, Krasnojarskas, Tiumenė, iš viso 3327 vietos, į kurias buvo pasiųsti vagonai su vyrais, moterimis ir vaikais, tarp kurių ir mano pusbrolis 5-erių metų, 7-erių ir 8-erių metų pusseserės“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Gyvename su tuo, bet pamiršti – niekada. Tomskas, Irkutskas, Krasnojarskas, Tiumenė, iš viso 3327 vietos, į kurias buvo pasiųsti vagonai su vyrais, moterimis ir vaikais.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas sakė, kad minėdama trėmimų 80-ąsias metines, Lietuva nesiekia keršto, neapykantos, nenori „primesti kolektyvinės atsakomybės, būdingos tik totalitarinių režimų teisei“.
„Tačiau neturime teisės pamiršti tragiškų modernios Lietuvos istorijos faktų, nes privalome žinią apie juos perduoti ateities kartoms, kad šios žinotų bei vertintų nepriklausomybės praradimo ir atgavimo žmogiškąją vertę“, – pažymėjo komisijos vadovas.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.
Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.
Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tai yra pavadinęs bandymu klastoti istoriją.
Baltijos šalys šiomis dienomis mini sovietų pradėtus vykdyti trėmimus. Masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis siūlo Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. ...
-
Panevėžio mero posto ketina siekti šeši kandidatai, Jonavos ir Joniškio – po keturis
Dėl Panevėžio miesto mero posto kovą nori varžytis šeši politikai, dėl Jonavos ir Joniškio rajono merų – po keturis, penktadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Finansų ministras po viceministro pasisakymų: tai – vienintelis komentaras2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako neabejojantis viceministro Valentino Gavrilovo lojalumu Lietuvos valstybei, todėl jis gali tęsti darbą. ...
-
Dėl finansų viceministro – pikta reakcija iš Prezidentūros6
Finansų viceministro Valentino Gavrilovo teiginius, kad jis ir toliau švęs gegužės 9-ąją kaip pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną Prezidentūra vadina nesuprantamais. ...
-
Budrys: Lietuvai reikalinga Pekine veikianti ambasada7
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuvai reikalinga Kinijoje veikianti šalies ambasada. ...
-
Žemaitaitis teisme: sužinojome skandalingą faktą22
Seimo nario, partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus liudijusi istorikė Nijolė Maslauskienė sakė, kad nėra duomenų teigti, jog žydai labiausiai prisidėjo prie s...
-
Kremlius puolė reaguoti į Nausėdos žodžius apie Kaliningradą31
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“, Maskva tokią Lietuvos vadovo poziciją vadina „teritorinėmis pretenzijomis“. ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Šimonytė neutralumo nesilaikė: parėmė vieną iš kandidatų į TS-LKD pirmininkus13
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimuose rems buvusią švietimo ministrę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. ...
-
Valdas Adamkus lieka ligoninėje5
Praėjusią savaitę dėl pablogėjusios sveikatos į Santaros klinikas paguldytą kadenciją baigusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų iš ligoninės tikimasi paleisti kitą savaitę, skelbia Santaros klinikos. ...