Jie siūlo nustatyti, kad per Seimo rinkimus partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

„Todėl skaičiumi mažesnių partijų, ypač jei jos negauna valstybės dotacijos, konkuravimo bei jų rinkėjų atstovavimo Seime galimybės yra ribojamos, kas, mūsų nuomone, neatitinka esamo Lietuvos demokratijos lygio. „Sudegusių“ rinkėjų balsų procentas dėl esamo aukšto rinkimų slenksčio yra pernelyg didelis ir neproporcingas rinkimų slenksčio funkcijai skirtam siekiui“, – sako projektą parengę Seimo nariai P. Urbšys, M. Puidokas ir V. Bukauskas.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui taip pat nustatytas 5 procentų rinkimų slenkstis.

Įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad Lietuvos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme yra nustatytas didžiausias galimas pagal Europos Sąjungos teisę rinkimų slenkstis.

„Siekiant geresnio Lietuvos rinkėjų atstovavimo Europos Parlamente siūloma esamą rinkimų slenkstį sumažinti vienu procentiniu punktu“, – sako įstatymo projekto iniciatoriai.

ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimas po svarstymo buvo pritaręs Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kurios numatė, kad į Seimą pretenduojančios partijos ir koalicijos turės peršokti 4 ir 6 proc. rinkimų slenkstį.

Tačiau gruodžio 10 d. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis kartelę nuleido dar žemiau. 

Parlamentarai iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šias įstatymo pataisas. 

Šių metų sausio 14 d.  Seimui nepavyko atmesti šalies vadovo veto – tai reiškia, kad kartelė rinkimams į Seimą lieka 5 proc. , o jungtiniam kandidatų sąrašui – 7 procentai.