„Nė viena Seimo sesija nėra paprasta, ir ši taip pat buvo ir intensyvi, ir nelengva, ir neretai emocinga. Iš esmės taip ir turi būti parlamente“, – iš Seimo tribūnos sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tarp svarbiausių rudens sesijos darbų ji minėjo priimtą kitų metų biudžetą ir su juo susijusius teisės aktus.

Parlamento vadovė priminė, kad 2023 metų valstybės biudžetas priimtas mėnesiu anksčiau nei įprastai.

„Atsižvelgiant į neramias ir labai neapibrėžtas šio rudens aplinkybes gyventojams ir verslui, reikėjo tikrumo dėl artimiausių metų. Svarstant valstybės biudžetą atsižvelgta į tai, kad dėl karo Ukrainoje privalėjome imtis priemonių, stiprinančių žmonių saugumą tiek nuo išorės grėsmių, tiek socialinį ir ekonominį saugumą, reaguojant į išaugusią infliaciją ir energetikos krizę. Priimtame biudžete nuosekliai didinamos žmonių pajamos, numatant šiam tikslui beveik 1,6 mlrd. eurų“, – sakė Seimo pirmininkė.

Nė viena Seimo sesija nėra paprasta, ir ši taip pat buvo ir intensyvi, ir nelengva, ir neretai emocinga. Iš esmės taip ir turi būti parlamente.

Anot jos, dar beveik 2 mlrd. eurų numatyti energijos kainų augimo švelninimo priemonėms, beveik 3 mlrd. eurų kitąmet bus investuoti į ateities projektus.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat išskyrė sprendimus, susijusius su parama kariaujančiai Ukrainai.

„Rudens sesijos metu nuosekliai stiprinome visaapimančią Lietuvos paramą Ukrainai, Seimo delegacijos, įskaitant ir mano vadovaujamą, ne kartą lankėsi Ukrainoje“, – teigė ji.

Parlamento vadovė priminė, kad Laisvės premiją Seimas skyrė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, per rudens sesiją parlamentas pradėjo svarstyti ir svarbias reformas, tarp jų – valstybės tarnybos, negalios nustatymo.

Tačiau ji pripažino, kad ne viską pavyko nuveikti žmogaus teisių srityje – rudens sesijoje Seimo salės nepasiekė nei lyčiai neutralios civilinės sąjungos projektas, nei Stambulo konvencija.

„Žmogaus teisių srityje, kartais kluptelėdami, bet žingsnelis po žingsnelio artėjome prie seniai pribrendusių sprendimų priėmimo. Ir aš noriu tikėti, kad savo priimamais įstatymais ir kalbomis Seimo salėje įtvirtinsime Lietuvą kaip pažangią vakarietišką demokratiją, kurios pagrindas yra žmogaus teisės, ir kad ateis tas laikas, kai nei artėjančios šventės, nei artėjantys rinkimai netrukdys priimti sprendimus, kurie gerins padėtį tų žmonių, kurių teisės iki šiol dar išlieka neužtikrintos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Pagal Konstituciją Seimas renkasi į dvi plenarines sesijas – rudens ir pavasario. Pirmoji vyksta rugsėjo 10–gruodžio 23 dienomis, antroji – kovo 10-ąją –birželio 30-ąją.