„Nėra sprendimų dar tikrai. Prioritetinių šalių sąrašas, aišku, yra. Turbūt standartinis, žinomas. Tai Baltijos valstybės, Lenkija, aišku – Ukraina. Bet sprendimą dar priimsime“, – penktadienį Eltai sakė S. Skvernelis.

Praėjusios kadencijos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmojo savo užsienio vizito metu viešėjo Rygoje.

Nemano, kad vizitų metu sulauks nepatogių klausimų dėl koalicijos

Rinkimus laimėjusiems socialdemokratams subūrus naują valdančiąją daugumą kartu su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, Lenkijos Senato vicepirmininkas Michałas Kamińskis neslėpė su nerimu pasitinkantis būsimą Lietuvos Vyriausybę.

Visgi, S. Skvernelis nemano, kad pirmųjų vizitų metu iš Lenkijos kolegų jam teks sulaukti nepatogių klausimų apie koalicijos sudėtį.

Absoliučiai nematau čia jokių grėsmių, rizikų arba kokių nepatogių klausimų.

„Manau, kad ne. Ten buvo vieno vicemaršalkos pareiškimai. Žinant, kiek teko anksčiau bendrauti betarpiškai ir labai konstruktyviai, dalykiškai, manau, nereikės nei aiškintis, nei aiškinti. Absoliučiai nematau čia jokių grėsmių, rizikų arba kokių nepatogių klausimų“, – patikino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Jo pirmininku išrinkta S. Skvernelis.

Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.

Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.