„Pagal tarptautinę teisę, buvusios Sovietų Sąjungos šalys neturi, kaip čia pasakius, veiksmingo statuso tarptautinėje teisėje, nes nėra tarptautinio susitarimo, konkretizuojančio jų statusą kaip suvenerių šalių“, – toks Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimas sukėlė pasaulyje aršią reakciją.

Kinų diplomatas atkartojo Rusijos propagandą prieš puolant Ukrainą, kad neva Ukraina nėra nepriklausoma valstybė. Vladimiras Putinas neslepia norintis atkurti Sovietų Sąjungą.

„Leidžia suprasti, kad Kinija ir Rusija siekia tokio pasaulio, kuriame dominuotų galia ir įtakos sferos, o ne tarptautinės taisyklės ir normos“, – sakė VU TSPMI Jean Monnet profesorius Ramūnas Vilpišauskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuva, Latvija, Estija išsikvietė kinų diplomatus paaiškinti.

„Pirmiausiai, tai yra visiškai nepriimtina. Vakar Baltijos šalys kvietė Kinijos atstovus paaiškinti, ar Kinijos pozicija į nepriklausomybę pasikeitė. Ir taip pat – priminti, kad mes nesame postsovietinės valstybės, kad mes esame šalys, kurios buvo neteisėtai okupuotos Sovietų Sąjungos“, – komentavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Esame nepriklausomos suvenerios šalys, ES ir NATO narės. Tikiuosi, bus pateiktas paaiškinimas. Mūsų netenkina šis pareiškimas“, – kalbėjo Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.

Vakar Kinijos užsienio reikalų ministerija paneigė pasipiktinimą sukėlusius savo diplomato komentarus.

„Kinija gerbia visų šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir vientisumą. Kinija gina Jungtinių Tautų Chartijos tikslus ir principus. Iširus Sovietų Sąjungai, Kinija buvo pirmoji šalis, užmezgusi diplomatinius santykius su atitinkamomis šalimis. Kinija gerbia buvusių Sovietų Sąjungos šalių suverenumo statusą po Sovietų Sąjungos iširimo“, – pareiškime išdėstė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Nepaisant kinų vyriausybės paneigimo, kinų diplomato pasisakymo nurašyti neskubama.

„Tai rodo, koks vidinis disputas vyksta pačioje Kinijoje dėl santykio su Rytų Europos, postsovietinėmis valstybėmis“, – komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. 

Pastaraisiais metais Kinija suaktyvėjo pasaulio politikoje.

„Tas išaugęs konflikto lygis tarp Amerikos ir Kinijos dabar reiškiasi ir kituose pasaulio regionuose“, – konstatavo R. Vilpišauskas. 

Tas išaugęs konflikto lygis tarp Amerikos ir Kinijos dabar reiškiasi ir kituose pasaulio regionuose.

 

Kinai rengia agresyvias pratybas prie Taivano, kurį amerikiečiai įsipareigoję ginti. Europiečiai nerimauja, kad kilus konfliktui čia, esminiai Ukrainos rėmėjai amerikiečiai atsitrauktų nuo Europos. Anot. R. Vilpišausko, siekiama bauginti Vakarų šalis, kad šios susiskaldytų dėl požiūrio į Kiniją.

„Kinijos ambasadoriaus pareiškimas apie Sovietų Sąjungai priklaususių šalių suverenitetą ir egzistavimą yra tai, ką mes aptarsime Kinijos ir Europos Sąjungos santykių kontekste. Taryba pradės diskutuoti apie Kiniją. Galbūt birželio mėnesį bus pakoreguota strategija Kinijos atžvilgiu“, – sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Aštuoniasdešimt Europos Parlamento narių, taip pat nacionalinių parlamentų nariai surinko parašus, kad prancūzai išsiųstų kinų diplomatą iš Europos.

Anot europarlamentaro Andriaus Kubiliaus, liūdnas etapas dabar taiką pasaulyje turinčioms užtikrinti Jungtinėms Tautoms, kurių Saugumo Taryboje – ir karą pradėjusi Rusija, ir draugystę be ribų rusams pažadėjusi Kinija.

Prieš porą mėnesių amerikiečių žvalgyba pranešė, kad Kinija svarsto tiekti ginklus Ukrainą užpuolusiai Rusijai. Įrodymų kol kas nebuvo pateikta.

Apie tai, ką rodo skandalu virtęs kinų ambasadoriaus pareiškimas, interviu išdėstė ir ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vakar sulaukėme ne atsiprašymo, o bent kažkokio pasiaiškinimo iš Pekino. Ar tikite Pekino nuoširdumu?

– Iš visos šios istorijos reikėtų padaryti išvadas, kad Kinija tikrai negali būti kokiu nors tarpininku, neutraliu žaidėju šiose istorijose. Ir tai dar kartą patvirtino tokį šalies įvaizdį ir tikrą vertinimą konflikto reguliavimo prasme. O tas pataisymas įneša kažkiek aiškumo, nes buvo kilę rimtų abejonių, kad yra tokia Kinijos nuomonė. Jie akivaizdžiai pareiškė, kad to nėra, bet susirūpinti turėtų net ir Rusija dėl jų samprotavimo apie istorines sienas, paneigtas mūsų atžvilgiu. Tačiau daugelio žvilgsniai krypsta ir į Sibirą, kur du trečdaliai teritorijos istoriškai taip pat priklausė Kinijai. Taigi jei kinai istoriškai pažvelgs ir į šį žemėlapį, Rusijai irgi turėtų būti gana neramu.

Kinijos pranešimas – tarsi tam tikras testas, kaip sureaguos pasaulis. O pasaulis sureagavo labai aštriai.

 

– Kinijos ambasadorius Prancūzijoje, pažįstant pačią Kiniją ir diktatūrą joje, turbūt ne iš lubų taip kalbėjo? Ką iš tiesų atskleidžia šis pareiškimas?

– Aš ir įžvelgčiau būtent tuos samprotavimus apie istoriškumą. Tas užsienio reikalų ministerijos paaiškinimas įnešė tam tikro aiškumo, bet neišsklaidė mūsų vertinimų dėl tos šalies neutralumo. Kinijos pranešimas – tarsi tam tikras testas, kaip sureaguos pasaulis. O pasaulis sureagavo labai aštriai. Tad tikiuosi, tokių pareiškimų iš ambasadorių daugiau negirdėsime. Bet tai nereiškia, kad ši šalis tampa prognozuojama ateityje.

– Kokia tikimybė, kad šis prisišnekėjęs diplomatas bus išvarytas iš Prancūzijos, kaip to dabar reikalaujama?

– Tiesą sakant, po Kinijos reakcijos, jis gali būti ir pats atšauktas. Sunku dabar burti. Manau, po tokių pareiškimų, jam toliau nebus paprasta bendrauti.

– O kaip atrodo pats Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, kuris neseniai viešėjo Pekine ir svarstė ginčytinus klausimus?

– E. Macronui reikėtų labai rimtai susirūpinti dėl savo kvietimų paisyti strateginės autonomijos abstrakčiai ir ateityje, nes tą reikia daryti šiandien ir dabar. Būtent dabar reikia Europos Sąjungos sprendimų, kurie stringa, pirmiausiai, dėl Prancūzijos pozicijos.