„Manau, kad netrukus pajudėsime su ambasadorių skyrimais“, – pirmadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė ji.

Anot A. Skaisgirytės, tai bus daroma „kartu toliau kalbantis su Vyriausybe“.

„Esame toliau toje fazėje, kai kalbamės dėl kandidatų. Manau, kad sutarsime dėl abiem pusėms priimtino kandidato“, – tvirtino prezidento Gitano Nausėdos patarėja.

Seimo URK pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis ir jo pavaduotojas „valstietis“ Giedrius Surplys žurnalistams sakė turintys vilties, kad dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros bus sutarta sausio mėnesį.

„Sprendimas, atrodo, yra labai arti. Tikrai tikiuosi, kad per sausį tą konfliktą baigsime ir kandidatą turėsime“, – sakė G. Surplys.

„Abi pusės (URM ir Prezidentūros atstovai – BNS) pasakė, kad nori sutarimo kuo greičiau, ir Lenkija dega mėlyna liepsna. Aš dar tikiuosi, kad tą sutarimą rasime“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Sprendimas, atrodo, yra labai arti. Tikrai tikiuosi, kad per sausį tą konfliktą baigsime ir kandidatą turėsime.

Anot jo, nutarta po dviejų savaičių vėl surengti uždarą URK posėdį ir rasti išeitį.

„Jau kalbėsime apie konkrečias vietas ir konkrečias pavardes“, – teigė URK pirmininkas.

Pasak jo, bus aiškinamasi, kodėl vienas ar kitas ministerijos surengtoje atrankoje dalyvavęs diplomatas tiko ar netiko Prezidentūrai.

Prezidentūroje nėra terminų

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas žurnalistams tvirtino, kad ministerija siekia kuo anksčiau pateikti prezidentui kandidatus į atsilaisvinančias ambasadorių vietas, tačiau Prezidentūra nėra nusimačiusi jokių terminų ir uždelsia su atsakymais.

Pagal URM tvarką, kasmet iki spalio 15 dienos turi būti atrinkti kandidatai, iki tų pačių metų gruodžio 1 dienos siekiama suderinti kandidatūras, kad diplomatai turėtų kuo daugiau laiko pasiruošti būsimoms pareigoms.

URM atstovų duomenimis, pernai surengta 14 atrankų į šiemet atsilaisvinsiančias ambasadas, jų laimėtojai lapkritį pateikti G. Nausėdai, tačiau jokio jų vertinimo iki šiol negauta.

Be to, trys Lietuvos atstovybės Lenkijoje, Azerbaidžane ir Šveicarijoje jau neturi nuolatinių vadovų.

E. Meilūno teigimu, terminų, per kiek laiko turėtų būti paskirtas naujasis ambasadorius, nenumato joks teisės aktas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad neaiškūs ir kriterijai, kodėl vienas kandidatas valstybės vadovui tinka, o kitas – ne.

„Jeigu kandidatai atrenkami remiantis objektyviais, labai aiškiais kriterijais, tai atsakymas, kodėl tinka ar netinka, irgi turėtų būti argumentuotas“, – pirmadienį žurnalistams sakė E. Meilūnas.

URM kanclerė Inga Černiuk savo ruožtu pabrėžė, kad Vyriausybei ir prezidentui Konstitucija nustato ne tik teisę, bet ir pareigą paskirti ambasadorius.

„Mes Vyriausybėje, vykdydama šią pareigą, sudėliojome kriterijus, sudėliojome procesą, terminus, kad viskas vyktų sklandžiai, kaip bet kurioje normalioje europietiškoje valstybėje. Toje dalyje, kur liko skyrimas, mes turime daug klaustukų ir neturime atsakymų. Jeigu kur nors ir reikėtų tobulinti teisės aktus bei teisinį reguliavimą, tai, matyt, šitoje vietoje“, – tvirtino kanclerė.

URK pirmininkas Ž. Pavilionis nuogąstavo, kad gali susidaryti situacija, kai valstybės vadovas gali išvis nepaskirti naujo ambasadoriaus.

Prezidentūra savęs niekaip neįrėmina laiko prasme. Jeigu kada nors išrinksime kokį nors labai nemėgstantį užsienio politikos prezidentą, jis gali niekada nepaskirti ambasadorių.

„Prezidentūra savęs niekaip neįrėmina laiko prasme. Jeigu kada nors išrinksime kokį nors labai nemėgstantį užsienio politikos prezidentą, jis gali niekada nepaskirti ambasadorių. Nėra jokio įpareigojimo jam vykdyti savo konstitucinę pareigą, nėra jokio laiko“, – kalbėjo Seimo narys.

URK vicepirmininkas G. Surplys neatmetė, kad bus siūloma taisyti Diplomatinės tarnybos įstatymą.

„Šiuo metu turime labai įdomią situaciją, Užsienio reikalų ministerija ministro įsakymu yra tuos terminus susidėliojusi, tačiau prezidentui jie negalioja. Esu siūlęs įstatymo projektą, kuris Seime buvo atmestas, kad terminas turėtų būti. Lyg ir yra minčių, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas, kuriame apibrėžta diplomatinių atstovų skyrimo procedūra, galėtų būti tobulintinas. Manau, kad grįšime prie sujungimo, kaip URM ir Prezidentūra bendradarbiauja atrenkant kandidatus įdėjimo į įstatymą“, – teigė parlamentaras.

Ginčai dėl ambasadoriaus Varšuvoje

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Tai ne pirmas kartas, kai diplomatinė atstovybė neturi vadovo, nes nesutariama dėl tinkamos kandidatūros. Anksčiau nuo aštuonių iki devyniolikos mėnesių naujų ambasadorių laukė atstovybės Vokietijoje, JAV, Europos Sąjungoje.

Dabar URM ir Prezidentūra nesutaria, kas turėtų būti skiriamas į Varšuvą. Prezidentūra sako, kad URM pateikti kandidatai nebuvo tinkami ir galop pasiūlė peržiūrėti ambasadorių atrankos ministerijoje tvarką.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu teigia, kad prezidentas G. Nausėda neįvardijo kandidatų, kuriuos jis būtų galėjęs teikti atsakingam Seimo komitetui.

Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijos klausimais Frederikas Jansonas siūlė keisti dabartinę ambasadorių skyrimo tvarką, kad valstybės vadovui būtų pateiktas ne tik URM geriausiai įvertintas, bet visi atrankoje dalyvavę diplomatai.

E. Meilūnas pirmadienį pažymėjo, kad URM įvesta ambasadorių atrankos tvarka iš esmės veikia.

Anot jo, iš daugiau kaip 45 Lietuvos ambasadorių, dirbančių tiek dvišalėse ambasadose arba diplomatiniais atstovais prie tarptautinių organizacijų, 31 paskirtas per pastaruosius trejus metus remiantis naująja tvarka. Tik trys asmenys ambasadoriais tapo ne iš diplomatinės tarnybos.

Nuo 2021 metų URM įvedė atrankas į diplomatinių atstovybių vadovų pareigas ir teigė taip siekianti maksimaliai apriboti vadinamuosius politinius paskyrimus, kai ambasadoriais skiriami politikai ar kiti asmenys ne iš diplomatinės tarnybos.

URM kanclerės duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 100 diplomatų atitinka kriterijus, kurie jiems leistų dalyvauti atrankose į ambasadoriaus pareigas.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

URM teigia negalinti Prezidentūrai suteikti prašomų duomenų dėl ambasadorių skyrimo

URM atsakė Prezidentūrai dėl vykdytų kandidatų į Lietuvos ambasadorius konkursų, bet nurodė negalinti pateikti prašomų duomenų.

Tęsiantis ginčui dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, Prezidentūros kanclerė praėjusią savaitę raštu kreipėsi į URM kanclerę, prašydama pateikti prezidentui G. Nausėdai dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tarp jų ir ambasados Varšuvoje, vadovus atrankos konkursus.

Ministerijos kanclerės I. Černiuk teigimu, Atestacijos komisija nedalyvauja kandidatų į ambasadorius atrankoje.

„Jis (atsakymas – BNS) gana paprastas: diplomatų atestacijos komisija niekada nedalyvavo ir nedalyvauja atrenkant kandidatus į ambasadorius, todėl jokių protokolų tiesiog fiziškai neegzistuoja, nes tai yra ne jų kompetencija“, – žurnalistams po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio sakė I. Černiuk.

URM atstovės teigimu, Atestacijos komisija dalyvauja tik teikdama pasiūlymą suteikti rangą diplomatui. 

„Tas pasiūlymas formuojamas tik tada, kai kandidato pavardė yra aiški, kai yra parengtas Vyriausybės nutarimas dėl kandidato, jau yra rengiamas prezidento dekretas. Tada lygiagrečiai diplomatų Atestacijos komisija siūlo suteikti rangą, nes tai jos kompetencija teikti siūlymus suteikti rangus visiems diplomatams – nuo sekretoriaus iki ambasadoriaus“, – sakė I. Černiuk.