- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės lapkričio 15 d. pasirašyto įsakymo.
Jų nuomone, įsakyme, pažeidžiant visas formalias svarstymo procedūras, patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai savo turiniu yra iš esmės žalingi valstybinės lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.
Pagal galiojusią tvarką, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikantiems abiturientams buvo pateikiamas sąrašas autorių, kuriais buvo privaloma remtis rašant egzamino užduotį. Į šį sąrašą privalomai buvo įtraukiami bendrojoje programoje esantys lietuvių autoriai. Tačiau ministrės įsakymu nebebus privaloma, o tik rekomenduojama remtis konkrečiais nurodytais autoriais. Taip pat panaikinama nuostata, kad į pateikiamų autorių sąrašą privalomai būtų įtraukti lietuvių autoriai.
2018 metais, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šalies abiturientai gali atsisakyti nacionalinės literatūros. Tokiu būdu lietuvių kalbos ir literatūros disciplina mokykloje gali likti be pačios lietuvių literatūros.
„Tokio lygio pokyčiai įprastai priimami tik po viešų svarstymų, į kuriuos yra įtraukiama prie ministerijos veikianti Bendrojo ugdymo taryba, pedagogų bendruomenės bei mokyklos. Taip pat pastebėtina, kad už brandos egzaminų programas yra atsakingas Ugdymo plėtotės centras, kuris tokių pakeitimų ministerijai neteikė“, - sako parlamentarai.
Jų teigimu, ministrė įsakymą pasirašė be viešų konsultacijų ir nesilaikant nuostatos, kad egzaminų programų pakeitimai skelbiami iš anksto prieš dvejus metus iki pakeitimų įsigaliojimo. Ministrė J. Petrauskienė argumentuoja, kad tai - techniniai, o ne esminiai pakeitimai, todėl procedūrų laikytis nereikia. Tačiau tokie pakeitimai, konservatorių nuomone, iš esmės keičia lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, nes panaikinamas jo esminis tikslas - patikrinti mokinių būtent Lietuvos autorių literatūros išmanymą.
„Taigi lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galima išlaikyti nesiremiant nė vienu lietuvių, o tik užsienio autoriais. Tai rodo arba tai, kad ministrė nėra susipažinusi su iškiliausiais Lietuvos literatūros kūriniais, arba sąmoningai siekia apriboti Lietuvos moksleivių domėjimąsi lietuvių autorių kūryba ir nacionaline kultūra apskritai. Todėl kreipėmės į premjerą, prašydami stabdyti lietuviškosios mokyklos skurdinimą“, - teigia kreipimosi iniciatorius, Seimo narys A. Ažubalis.
„Ministrės sprendimas leidžia teigti, kad, Švietimo ir mokslo ministerijos manymu, 2018 metais, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šalies abiturientai gali atsisakyti nacionalinės literatūros. Tokiu būdu lietuvių kalbos ir literatūros disciplina mokykloje gali likti be pačios lietuvių literatūros“, - kreipimosi motyvus papildė Seimo narys L. Kasčiūnas.
Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai pabrėžė, kad minimi pakeitimai pažeidžia valstybės interesus, iš principo siunčia žinią, jog nacionalinė kultūra ir literatūra Lietuvoje yra nevertinga ir nereikalinga, o tai daroma pasitinkant Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaitis kirto Skverneliui: žmogus turi laikytis duoto žodžio – daugiau man neįdomu3
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina pavasarį sieksiantis Seimo vicepirmininko posto, nepaisant to, kokia bus šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų dėl galimo šmeižto ir neapykantos kurstymo baigtis. ...
-
Advokatai apie „čekiukų“ bylas: koks čia valstybės lėšų taupymas?1
Teisėsaugos įtarimų „čekiukų“ bylose sulaukė dvylika socialdemokratų, devyni konservatoriai, šeši „darbiečiai“ ir tiek pat „valstiečių“, penki liberalai bei keliasdešimt kitų partijų savivald...
-
Nausėda su Palucku aptars svarbius vidaus politikos, savivaldos, ekonomikos klausimus2
Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku pirmadienį aptars šalies vidaus politiką, geopolitinę situaciją, savivaldos ir ekonomikos aktualijas. ...
-
Ministras: Lietuvos kultūros sezonas Vokietijoje turėtų startuoti 2026-aisiais
Po sėkmingo Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje, ministras Šarūnas Birutis tikina, kad tokia programa kitąmet turėtų vykti ir Vokietijoje. Pasak socialdemokrato, tai būtų dar vienas būdas stiprinti Lietuvos ir Vokietijos partnerystę. ...
-
Darbo partija nuo politinės arenos trauktis neketina – tebeieško, su kuo jungtis8
Darbo partija nuo politinės arenos trauktis neketina – taryba derybinę grupę įpareigojo toliau vesti derybas su kitomis politinėmis jėgomis dėl susijungimo, apsijungimo arba naujos politinės jėgos kūrimo. Taip pat parengti partijos atsinaujinim...
-
Įvertino siūlymą ilginti privalomąją karo tarnybą: idėja nebloga, tačiau yra problemų40
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Giedrimui Jeglinskui užsiminus apie galimybę ilginti privalomosios karo tarnybos laikotarpį, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šią idėją vadina nebloga. Vis...
-
Dešimt svarbiausių darbų Palangoje 2024 metais28
Palangos meras Šarūnas Vaitkus feisbuke pasidalijo informacija apie dešimt svarbiausių darbų Palangoje 2024 metais. ...
-
Švietimo viceministrais taps ir MRU vicerektorė, ir buvęs Seimo narys3
Švietimo viceministrais taps Mykolo Romerio universiteto vicerektorė studijoms Regina Valutytė bei ministerijos Sporto grupės vadovas, buvęs Seimo narys, socialdemokratas Rolandas Zuoza. ...
-
Kubilius apie Rusijos sabotažus: reikia matyti visą mišką, o ne atskirus medžius19
Didėjant nutrauktų kabelių skaičiui Baltijos jūroje, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva jau yra sustiprinusi strateginės elektros jungties su Švedija „NordBalt“ stebėseną. Visgi, anot ministro, stiprinant...
-
Karbauskis turi prognozę valdančiajai koalicijai10
Premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas nėra pajėgus išspręsti valdančiojoje koalicijoje susidariusią situaciją, sako opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. ...