Parlamentaras klausia, ar skatindami tokių kontraversiškai vertinamų veikėjų projektus neįžvelgia galimybės provokacijoms ir tautinės neapykantos kurstymui.

Geros valios fondas buvo įsteigtas 2011 m. ir yra išlaikomas mokesčių mokėtojų lėšomis. Fondo išmokamos piniginės kompensacijos gali būti naudojamos Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje ir Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

2020 m. sausio mėnesį paskelbtoje Geros valios fondo paraiškų suvestinėje skelbiama, kad Geros valios fondas R. Vanagaitės projektui (knygos leidybai) Christopf Dieckmann, Rūta Vanagaitė. „KAIP TAI ĮVYKO?“ skiriami 10 tūkst. eurų.

Melas tokiomis jautriomis temomis kaip Holokaustas ar sovietinė okupacija yra ypač žalingas mūsų valstybei ir būtent todėl neturėtume leisti jam sklisti.

L. Kasčiūno teigimu, svarbu atkreipti dėmesį ir priminti,kad R. Vanagaitės 2016 m. išleistoje knygoje „Mūsiškiai“ buvo ginama tezė, kad lietuviai buvo aktyviai ir savanoriškai žydų žudynes vykdžiusi tauta, o to priešakyje buvo valstybę atkurti bandžiusi Laikinoji Vyriausybė ir Lietuvių aktyvistų frontas. Po to žiniasklaidoje buvo kalbama apie knygoje skelbiamus melagingus ir iškraipytus istorinius faktus. Taip pat primintina ir tai, kad 2017 m. R. Vanagaitė Lietuvoje įsivėlė į skandalus. Iš pradžių ji pareiškė, neva vienas iš Lietuvos partizanų vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas, galėjo bendradarbiauti su KGB ir prisidėti prie holokausto. Vėliau pati R. Vanagaitė pripažino skelbusi melą dėl A. Ramanausko Vanago.

„Melas tokiomis jautriomis temomis kaip Holokaustas ar sovietinė okupacija yra ypač žalingas mūsų valstybei ir būtent todėl neturėtume leisti jam sklisti, o juo labiau finansuoti projektus, kurie galimai galėtų prisidėti prie tokio melo kūrimo ir platinimo. Todėl prašau F. Kukliansky paaiškinti finansavimo projektui skyrimo motyvus ir išsakyti nuomonę, ar skatindami tokių kontraversiškai vertinamų veikėjų projektus neįžvelgia galimybės provokacijoms ir tautinės neapykantos kurstymui, – kreipimąsi komentavo L. Kasčiūnas. – Kviečiu toliau skatinti knygų Holokausto tematika leidybą, tačiau manau, kad šios temos puoselėjimas neturi būti atiduotas neaiškų turinį kuriantiems ir atitinkamo išsilavinimo neturintiems veikėjams.“