Taip jis kalbėjo savaitgalį socialiniame tinkle paviešinus istoriją apie iš šalies deportuojamą už Lietuvio ištekėjusią ir penkis vaikus auginančią Rusijos pilietę.

Įraše socialiniame tinkle „Facebook“ Migracijos departamento darbuotojai kaltinami klaidinimu.

„Mes susitiksime su Migracijos departamento direktore iškart po Naujųjų metų ir su ministerijos, kitų institucijų specialistais, su tarnybomis, kurios prižiūri tokias grėsmės. Pagalvosime, ar reikia peržiūrėti, ką mes turime, ar ne“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

Vienas iš minėtos moters sūnų socialiniame tinkle teigė, kad nuo 2019-ųjų Lietuvoje įsikūrusiai jo mamai Migracijos departamentas suteikė tik laikiną leidimą gyventi šalyje, nors ši norėjo nuolatinio.

Po kelerių metų moteris bandė atsinaujinti savo Rusijos pilietės užsienio pasą, tačiau paaiškėjus, jog tą gali padaryti tik Rusijoje, nusprendė ieškoti alternatyvų, mat baiminosi represijų grįžus į minėtą šalį. Tuomet, anot sūnaus, Migracijos departamentas paragino moterį prašyti prieglobsčio, kurio galiausiai šių metų spalį jai nesuteikė.

Sprendimas dėl prieglobsčio buvo apskųstas Regionų administraciniam teismui, tačiau šis paliko galioti departamento sprendimą.

„Dabar lieka kreiptis su apeliacija tik į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, ką ir darysime“, – tvirtino sūnus.

Jo teigimu, paragindamas prašyti prieglobsčio Migracijos departamentas suklaidino jo mamą, nepasiūlęs alternatyvos kreiptis dėl užsieniečio paso.

Departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė BNS teigė plačiau situacijos nekomentuosianti.

„Matot, kaip aš ir minėjau, Migracijos departamentas vykdo įstatymus, todėl kokio nors sprendimo kito departamentas padaryti negalėjo, buvo padaryta, kaip numatyta įstatymuose“, – sakė V. Kondratovičius.

„Per pastarąjį posėdį Seime premjeras pasakė, kad reikia panagrinėti, kur yra šito proceso problemos, nes mes turėjome problemų ir dėl vietnamiečių šeimos, kurie dirbo, ir dėl jų iškilo nemažas rezonansas mūsų šalyje“, – sakė ministras.

Lapkričio pabaigoje žiniasklaida paskelbė, kad beveik šešerius metus Šiauliuose kavinę turinčios vietnamietės gavo Migracijos departamento nurodymą palikti verslą ir išvykti iš Lietuvos, nes nesilaikė reikalavimo įdarbinti mažiausiai du lietuvius.

Tuomet E. Gudzinskaitė teigė nematanti poreikio švelninti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo reikalavimų verslą šalyje vystantiems užsieniečiams.

Nuo 2023-iųjų Migracijos departamentas taiko griežtesnes užsieniečių kontrolės priemones. Gruodžio pradžioje skelbti Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodė, kad Lietuvoje sumažėjo leidimus gyventi turinčių rusų, baltarusių ir ukrainiečių.

Labiausiai – nuo 86 tūkst. 353 iki 68 tūkst. 166 – sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Ukrainos piliečių, baltarusių – nuo 62 tūkst. 167 iki 59 tūkst. 399, rusų – keliais šimtais, iki 15 tūkst. 105. Taip pat, pasak ministerijos, šiemet priimti 577 sprendimai uždrausti į Lietuvą atvykti Baltarusijos ir 278 – Rusijos piliečiams.

Ministerijos duomenimis, panaikinta per 24 tūkst. leidimų gyventi bei surašyta 6,1 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų. Dažniausi nusižengimai apėmė neteisėtą buvimą Lietuvoje ir gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių pažeidimus.

Praėjusiais metais panaikinta ar atsisakyta išduoti 10,7 tūkst. leidimų gyventi Lietuvoje.