„Inicijuos opozicinės frakcijos, bet, aišku, tai yra Seimo valia“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Taip jis kalbėjo po opozicinių frakcijų susitikimo su vidaus reikalų ministre. S. Skvernelio teigimu, parlamentarai negavo atsakymų į rūpimus klausimus, todėl parlamentinio tyrimo forma būtų labiau įpareigojanti.

„Toks parlamentinis tyrimas būtų reikalingas, tuomet būtų privaloma atsakinėti į klausimus, davus priesaiką, o ne atsakyti į klausimus, užduodant savo klausimus“, – kalbėjo demokratų lyderis.

S. Skvernelis susitikime teiravosi ministrės, kodėl ji teigiamai įvertino praėjusią savaitę atleistą Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių iki riaušių, 2020 ir 2021 metais, ir kas pasikeitė per šį laiką.

A. Bilotaitė tvirtino, kad „vertinimas buvo toks, kokia buvo situacija“, o „pasikeitus situacijai, vertinimas keitėsi“.

Susitikti su opozicinėmis frakcijomis A. Bilotaitė pakviesta po to, kai buvęs VST vadas R. Pocius pareiškė, jog su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę nekompetencija.

Po jo interviu „Delfi“ Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“.

Toks parlamentinis tyrimas būtų reikalingas, tuomet būtų privaloma atsakinėti į klausimus, davus priesaiką, o ne atsakyti į klausimus, užduodant savo klausimus.

Priekaištų dėl ministrės kompetencijos išsakė ir S. Skvernelis.

„Aš suprantu, kad gali žmogus kažko nežinoti, būti šiek tiek nekompetentingas, bet kad tokia nekompetencijos puokštė susikoncentravus šitos ministrės asmenyje, buvo sunku įsivaizduoti“, – sakė parlamentaras.

Pasak jo, priekaištai tarnybai „jokio pagrindo neturi“.

„Kuo daugiau kalbama, tuo daugiau meluojama, ypač kalbant apie riaušių suvaldymą. Tai yra didžiulė problema, kuri turėtų baigtis ir ikiteisminio tyrimo medžiaga“, – sakė politikas, anksčiau kreipęsis į prokuratūrą dėl A. Bilotaitės veiksmų.

„Per sunku ministrei darbuotis“

Diskusijas tarp politikų sukėlė ir R. Pociaus kritika institucijoms, jog per riaušes prie Seimo nebuvo įvestas planas „Vėtra“.

Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas. Jis LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.

Tuo metu Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla nurodė, kad VST pareigūnų pasitelkimas to neįforminus raštu buvo policijos ir jo kaip įstaigos vadovo klaida.

A. Bilotaitė anksčiau sakė jau vykstant neramumams prie Seimo skambinusi asmeniškai R. Pociui ir paprašiusi VST paramos policijai žodžiu, kaip tai leidžia įstatymai, o šio pavedimo neįforminimas raštu, jos teigimu, įtakos neramumų malšinimui neturėjo.

Kalbėdama apie plano „Vėtrą“ neįvedimą, ji pabrėžė, kad taktiniai riaušių malšinimo sprendimai yra pareigūnų, o ne politikų kompetencija, be to, toks planas nėra būtinas pasitelkiant tarnybą.

Aš suprantu, kad gali žmogus kažko nežinoti, būti šiek tiek nekompetentingas, bet kad tokia nekompetencijos puokštė susikoncentravus šitos ministrės asmenyje, buvo sunku įsivaizduoti.

Vis dėlto Seime parlamentarams ji teigė, kad malšinant masinius neramumus ateityje planuojama „Vėtros“ atsisakyti kaip sovietinės atgyvenos.

Savo ruožtu S. Skvernelis tokią iniciatyvą teigė vertinantis skeptiškai.

„Atsisakyti šitų poįstatyminių aktų reikštų, kad viską reikia perkelti į įstatymą, nes mes kalbame apie valstybės prievartos, pakankamai sunkios ir sudėtingos, naudojimą taikos metu prieš savo piliečius. Negali būti taip, kad būtų palikta diskrecija tokiam chaosui, kuris, panašu, buvo“, – sakė jis.

Politikas ragino A. Bilotaitę prisiimti politinę atsakomybę: „Per sunku ministrei darbuotis.“

Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.