Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.

„Registravau ir siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas.  Įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. išvykę, gimimu įgyję LR pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgyję ne gimimu. Taip būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas, kurių pilietybes įgyję Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, – akcentavo D. Asanavičiūtė.

Pataisų iniciatorė taip pat siūlo asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, nustatyti terminą, kada privalo pranešti Lietuvos institucijoms apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai baigs galioti asmens Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas (jeigu toms valstybėms nėra taikoma išimtis šio įstatymo 7 straipsnyje).

Šiuo metu asmuo pranešti įgaliotoms institucijoms turi 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.