„Neapykanta, kuri praeityje sunaikino milijonus gyvybių, šiandien dar gyva. Ši neapykanta kitoniškumui stiprina ir antisemitizmą įvairiose pasaulio vietose. Tai, deja, ne praeities paveldas, tai ir šiandien diena“, – sakė premjerė.

„Su šia realybe esame priversti susidurti ir Lietuvoje. Antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidęs politikas dalyvauja rinkimuose į tautos atstovybę. Randasi ir jo palaikytojų. Todėl šiandien mūsų visų pareiga yra suprasti tokių idėjų sklaidos pasekmes Lietuvai ir visuomenei“, – apie partijos „Nemuno aušra“ lyderį Remigijų Žemaitaitį kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Kyla pagunda nustumti žmogiškumą

Ji akcentavo, kad tautinės ar kitokios neapykantos kurstymas – ne tik nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais, bet ir su „elementariu žmogiškumu“.

Neapykanta, kuri praeityje sunaikino milijonus gyvybių, šiandien dar gyva.

„Kiekvienas iš mūsų turime stoti ginti žmogiškumo, teisingumo, priešintis neapykantai ir diskriminacijai, nes tik taip galėsime užkirsti kelią naujoms tragedijoms ir sukurti pasaulį, kuriame daugiau nebebus vietos genocidui ir bus branginama kiekvieno žmogaus gyvybė ir orumas“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad vėl gyvename neramiais laikais, kai „nusistovėjusi pasaulio tvarka patiria didžiulį išbandymą“.

„Priklausome tai pasaulio daliai, kurią vienija ambicija plėtoti stabilų bendradarbiavimą remiantis tarptautine teise, demokratijos principais ir bendra atsakomybe. Tačiau yra jėgų, kurios vykdydamos agresyvią ekonomikos, užsienio ir karinę politiką, siekia didėjančios įtakos tarptautinėse institucijose ir mėgina pakeisti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“, – kalbėjo ji.

„Ir tai ne vien Rusija, kuri sukėlė didžiausią Europoje karą nuo Atrojo pasaulinio karo laikų ir beveik pustrečių metų vykdo pilno masto agresiją prieš Ukrainą. Regioniniai konfliktai, grasinantys paleisti globalius mechanizmus, rusena įvairiose pasaulio vietose. Judame į naują saugumo ir kontrolės erą, kuri pasižymi vis didėjančiomis įtampomis, vis mažiau prognozuojama ateitimi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, karinio konflikto akivaizdoje neišvengiamai kyla pagunda žmogiškumą, orumą, atjautą, humanizmo vertybes patraukti į antrą planą, tarsi „atidėti humanizmą“, kol pavyks apsiginti ir pasiekti pergalę.

„Europos žydų, Lietuvos žydų tragedija liudija, kad humanizmo atidėti negalima. Jokiu būdu. Žmogus, ypač žmogus ginkluotas, veikiamas aistrų, įsitikinęs savo teisumu, kiekvieną savo būties akimirką privalo rūpintis neprarasti ryšio su savo žmogiškąja esme. Tai padaryti nelengva, tačiau tai – išlikimo žmogumi sąlyga“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ragino ugdyti žmones, kurie „turi sąžinę“ ir „gerbia kitus žmones“.

„Antisemitizmas klesti, jeigu mes su juo nekovosime įvairiomis galimomis priemonėmis (...) nieko nebus“, – sakė ji.

Požiūriai skyrėsi

Minėjime prie Panerių memorialo dalyvavę žmonės skirtingai vertino antisemitizmo lygį šalyje ir pasaulyje.

„Man atrodo, kas įvyko Holokauste ir turi pasilikti čia, ir kažkaip nemaišyti ,su tuo kas šiandien vyksta pasaulyje. Man atrodo, kad žmonės dabar pasimetę šiek tiek yra ir tas antisemitizmas, nemanau, kad auga“, – BNS sakė 25 metų studentė iš Vilniaus Aistė Ambrazevičiūtė.

Jai pritarė 73 metų pensininkė Danutė Kartunovičienė. Anot jos, viešai išsakytos R. Žemaitaičio kalbos neatspindi visuomenės nuomonės.

„Aš manau, kad čia tik kažkokio išsišokėlio kažkokie tikslai, o šiaip aš antisemitizmo nejaučiu. Man atrodo kaip tik tolerantiškesni tampame“, – sakė ji.

Tuo metu Lietuvoje viešintis devyniolikametis austras Killianas teigė, kad antisemitizmas – kasdien didėjanti problema.

„Ypač po spalio 7 dienos tai tampa vis didesne problema“, – BNS sakė Vilniaus Gaono žydų Istorijos muziejuje savanoriaujantis vaikinas, kalbėdamas apie islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį.

„Bet kokia didėjanti bet kokios žmonių grupės diskriminacija visada yra blogas visuomenės vystymosi būdas. Manau, kad tai sutrikdo mūsų gyvenimą visuomenėje“, – kalbėjo jis.

Pasak „Sienos grupei“ vadovaujančio Mantauto Šulsko, Lietuvoje padaugėjus antisemitizmo pažiūras palaikančių žmonių, R. Žemaitaitis „mėgina nušienauti to vaisius“ per rinkimus.

„Vieną kartą atidarius duris neapykantos formai – antisemitizmui, vėliau jis gali transformuotis į neapykantą bet kam kitam. Kuomet jau yra visuomenėje leidžiami tam tikri neapykantos daigai, tuomet jie gali transformuotis į neapykantą kitoms grupėms, tai toks pavojus yra“, – situaciją vertino 37-erių vyras.

Lietuvos žydų genocido atminimo diena minima kiekvienų metų rugsėjo 23 dieną. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje iš viso nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Iki karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.