Nuo spalio 30 iki lapkričio 12 dienos vykusios apklausos metu 76 proc. už „aušriečius“ balsavusių respondentų nurodė esą patenkinti Seimo rinkimų rezultatais. Panašiai rinkimų baigtį vertino ir didžiausią skaičių – 52 – mandatų iškovojusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkėjai – 75 proc. teigė, kad įvykusiais rinkimais yra patenkinti.

Pozityviai apie rinkimų rezultatus manė ir prie valdančiosios daugumos prisijungusios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ elektoratas – 66 proc. už šią 14 mandatų gavusią partiją balsavusių respondentų nurodė, kad rezultatai yra džiuginantys.

Kiek mažiau patenkinti buvo opozicijoje dirbsiančių Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjai. Seimo rinkimų rezultatais atitinkamai džiaugėsi 47 ir 43 proc. už šias partijas balsavusių apklaustųjų. Liberalai parlamente turi 12 vietų, savo ruožtu „valstiečiai“ – 8.

Labiausiai įvykusiais rinkimais nusivylė Seime nebedirbsiančios Laisvės partijos rinkėjai – 85 proc. apklausoje dalyvavusių šios politinės jėgos palaikytojų nurodė, kad rezultatai nėra pozityvūs.

Panašiai rinkimų rezultatus vertino ir savo balsą už 28 vietas Seime iškovojusius konservatorius atidavę respondentai – 83 proc. sakė esantys nepatenkinti. Tokios pozicijos laikėsi ir 78 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkėjų. Pastaroji politinė jėga parlamente turi 3 mandatus.

Didesnė dalis gyventojų rinkimų rezultatus vertina pozityviai

Apklausos duomenimis, didesnė dalis – 47 proc. – Lietuvos gyventojų spalį vykusių Seimo rinkimų rezultatais yra patenkinti. Visgi kas ketvirtas (39 proc.) apklausoje dalyvavęs pilietis rinkimų baigtimi yra nusivylęs, o septintadalis (14 proc.) šiuo klausimu nuomonės apkritai neturi.

Pasibaigusiais rinkimais labiau džiaugiasi vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, mažesniuose miestuose, apklaustieji su mažiausiomis šeimos mėnesio pajamomis, pensininkai bei darbininkai ir ūkininkai, taip pat dirbantys valstybiniame sektoriuje, kairiųjų politinių pažiūrų respondentai.

Rinkimų baigtimi kiek labiau nepatenkinti yra 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei didžiausiomis šeimos mėnesio pajamomis, vadovai, lenkų tautybės gyventojai, dešiniųjų pažiūrų asmenys, dalyvavę apklausoje.

Aiškios nuomonės apie Seimo rinkimų rezultatus dažniau neturi jaunimas iki 30 metų, savo valios rinkimuose nepareiškę respondentai.

Vilniečiai Seimo rinkimų rezultatais liko nusivylę

Be to, tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė (53 proc.) apklaustų Vilniaus gyventojų atsakė, kad yra nepatenkinti šių Seimo rinkimų rezultatais, trys iš dešimties (30 proc.) patenkinti ir kas šeštas (17 proc.) nuomonės neturėjo.

Antrojo Seimo rinkimų turo metu Vilniuje sėkmingus rezultatus demonstravo konservatoriai – čia socialdemokratams rinkimuose nusileidusi TS-LKD iškovojo šešias iš dvylikos vienmandačių apygardų.

Likusių keturių didmiesčių gyventojai, kaip ir respondentai gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose, yra labiau patenkinti nei nepatenkinti pasibaigusių rinkimų rezultatais.

Apklausa vyko 2024 metų spalio 30–lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.