KT teigimu, grupės Seimo opozicijos atstovų kreipimasis neatitiko įstatymo reikalavimų – jie nenurodė, kas jiems atstovaus KT nagrinėjant bylą.

Be to, teismo teigimu, pareiškėjai nepateikė teisinių argumentų, kodėl skundžiamas 2022 metų spalio 26 dienos Vyriausybės nutarimas, kuriuo Seimui teikiama valstybės tarnybos pertvarka, neatitinka Konstitucijos, Seimo statuto, Teisėkūros pagrindų, Viešojo administravimo, Valstybės tarnybos įstatymų nuostatų.

„Prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus“, – teigiama KT sprendime.

KT taip pat atkreipė dėmesį, kad pataisius skundą jį vėl galima teikti teismui.

37 Seimo opozicijos atstovai KT skundė Vyriausybės nutarimą, kuriuo pritarta pataisytam Valstybės tarnybos įstatymo projektui, kai jis grįžo iš Seimo į Vyriausybę po teisininkų aptiktų galimų prieštaravimų Konstitucijai.

KT taip pat atkreipė dėmesį, kad pataisius skundą jį vėl galima teikti teismui.

Skundo autorių teigimu, valstybės tarnybos pertvarka patvirtinta padarius procedūrinių pažeidimų, o dalis priimtų normų prieštarauja Konstitucijai.

Anot jų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo kriterijus ir tvarką privalu įtvirtinti įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais, neteisėtai nuo 30 proc. iki 20 proc. sumažintas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei.

Taip pat teigiama, kad reforma pažeidė teisių ir pareigų vienovės principą, tai yra valstybės tarnautojams keliami didesni reikalavimai nei kitiems darbuotojams, bet neužtikrinamos pakankamos teisės ir garantijos.

Skųstasi ir dėl valstybės tarnautojo sąvokos susiaurinimo, nustatyto amžiaus cenzo.

Valstybės tarnybos reformą Seimas priėmė 2023 metų gegužės 25 dieną. Ji pakeitė viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, vadovams leista lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.