„Siekiame išbarstytą saugą surinkti vienose rankose, kad nebūtų daug įstaigų, atsakingų už vieną ir tą patį“, – BNS sakė už kibernetinio saugumo klausimus atsakingas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

„Vykdome politines konsultacijas, kad perimtumėme „Infostruktūros“ pavaldumą. Taip pat su Vidaus reikalų ministerija aktyviai analizuojame teisės aktus ir funkcijas, kad galėtume perimti elektroninę saugą iš jų, nes kibernetinė ir elektroninė sauga šiais laikais yra praktiškai be takoskyros“, – pridūrė jis.

„Infostruktūra“ buvo įkurta 1992 metais, tuomet ji buvo pavaldi tuometinei Ryšių ir informatikos ministerijai. Nuo 2001 metų įmonė tapo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, o nuo 2015 metų – Susisiekimo ministerijai.

„Jeigu tai būtų mūsų valdomas tinklas, su mūsų kompetetingais specialistais, technine įranga, apsaugos priemonėmis, mūsų stebėjimo sistema, tai mes turėtume galimybę ne tik matyti, bet ir nedelsiant reaguoti. Ką mes galėtumėme padaryti šiandien, tai tik matyti, kad kažkas vyksta“, – sakė E.Kerza.

Krašto apsaugos ministerijai šiuo metu yra pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Ministerija taip pat valdo Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybą.

„Infostruktūra“ Krašto apsaugos ministerijai valdyti galėtų būti perduota Vyriausybės nutarimu.Ji teikia duomenų perdavimo tinklo paslaugas Prezidentūrai, Seimui, ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms institucijoms. 98 procentai jos klientų yra viešojo sektoriaus įstaigos.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusijos aktyvumas kibernetinėje erdvėje pastaraisiais metais auga. Pareigūnai prognozuoja, kad jis ir toliau didės, atsižvelgiant į plėtojamus Rusijos pajėgumus ir sėkmingas operacijas kibernetinėje erdvėje.

Specialistai Lietuvos kibernetinio saugumo būklę vertina kaip nepatenkinamą.

Pernai pavasarį „Infostruktūra“ patyrė kibernetinę ataką, jri, ekspertų teigimu, buvo viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Balandžio pabaigoje „Infostruktūros“ saugomam Informacinės visuomenės plėtros komiteto serveriui susidūrus su išpuoliu nukentėjo keliolikos valstybinių institucijų informacinių technologijų sistemos.

Vadinamąsias DDoS atakas tuomet patyrė Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, didžiosios dalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų, tarp jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Centrinės projektų valdymo agentūros tinklalapiai.

„Fiksavome incidentus ir pernai, ir šiais metais. Kai tu teiki paslaugą tokiai svarbiai institucijų daliai, tave visada mėgins, rengs atakas ir tikrins tavo pasirengimo lygį. Tai visai nenuostabu, kad dėmesys „Infostruktūrai“ pastaraisiais metais yra gerokai išaugęs“, – sakė viceministras.