Postų dalybų nebuvo

„Tikrai nebuvo jokių postų dalybų, nes tai yra anksti – aptarėme, kokios galimos koalicijos galėtų būti, kokie yra mūsų partijos prioritetai dėl būsimos koalicijos, jeigu mes joje dalyvautume“, – po susitikimo su prezidentu sakė S. Skvernelis.

Visgi, politiko teigimu, prezidentas galimos valdančiosios koalicijos sudėties neįvardino.

„Jis tiesiog domisi, kas galėtų būti, kas negalėtų būti. Taip pokalbis toks daugiau įžanginis, kaip aš sakyčiau“, – teigė „Vardan Lietuvos“ lyderis.

„Manau, kad prezidentas imasi to, ko ir turėjo imtis šioje situacijoje (...) bando suburti tą centro kairę ir jis nuosekliai laikosi to“, – akcentavo S. Skvernelis.

„Vis tiek prezidento programa yra, ji tikrai yra centro kairės, jeigu kalbėtume apie politinę ideologiją, tai natūralu, kad tikisi iš naujos daugumos, kad ir tai bus atliepta“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis tikina susitikimo su prezidentu metu įvardines ir tai, kokia valdančioji koalicija jam atrodytų priimtiniausia.

„Mes išsakėme savo opcijas, bet tegu tai lieka kol kas tarp mūsų ir prezidento. Mes tikrai neįvardinome labai konkrečių pavadinimų. Bet, matyt tai, ką mes kartojame paskutines dvi savaites, tą ir pasakėme – kokios yra rizikos, jeigu koalicija būtų nestabili, nenuspėjama ir šiek tiek avantiūristiška“, – pabrėžė politikas.

Ž. Gedvilos/ELTOS nuotr.

Nuspręs, su kokiomis partijomis nedirbs

„Vardan Lietuvos“ pirmininkas tikina, kad antradienį šaukiamoje partijos valdyboje bus išskirtos ir politinės jėgos, su kuriomis valdančiosios koalicijos nematytų.

„Mes turime su bendruomene aptarti. Ne veltui mes kūrėme partiją tris metus, dabar pasiekėme neblogą rezultatą, kad paimtume ir pasakytume, kad viską nubraukiame ir su bet kuo einame bet ką daryti“, – sakė jis.

Prioritetas peržiūrint biudžetą – sveikata, socialiniai reikalai, švietimas

S. Skvernelis sakė, kad koreguojant kitų metų valstybės biudžetą, prioritetas turėtų būti teikiamas sveikatos,  socialinės apsaugos bei švietimo problemoms, o ne kelių finansavimui.

„Manau, kad prioritetas turėtų būti daugiau nukreiptas į tuos rūpesčius ir bėdas, kurios kamuoja mus šiandien – tai yra sveikatos priežiūra, švietimas, socialinė apsauga“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis, paklaustas apie kitų metų biudžete dabar numatytą mažesnį finansavimą keliams.

„O keliai yra viena iš tų sudėtinių dalių, nes jeigu nėra patogaus susisiekimo su rajono centru ir miestu, tai žmonėms po įvairių reformų – pusiau skustų, luptų – pasiekti gydymo įstaigas praktiškai tampa neįmanoma. (...) Tai susiję dalykai, bet prioritetą matytume pirmiausia žmonių, o ne infrastruktūros srityje“, – pridūrė „Vardan Lietuvos“ lyderis.

Manau, kad prioritetas turėtų būti daugiau nukreiptas į tuos rūpesčius ir bėdas, kurios kamuoja mus šiandien.

Jo teigimu, pagrindinis šių metų darbas naujai valdančiajai daugumai bus „kiek dar galima, daryti intervenciją į pateiktą valstybės biudžeto projektą“.

„Ir kaip apsispręsti – ar dabar bandyti iš esmės keisti pagal tuos prioritetus (biudžetą – BNS), ar kažką minimaliai pakeitus, užsibrėžti tikslą, kad po pusmečio, sudėliojus Vyriausybės programą, būtų galima jį peržiūrėti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Čia reikėtų korekcijų“

Vienas daugiausia mandatų rinkimuose iškovojusių socialdemokratų lyderių Gintautas Paluckas pirmadienį sakė, kad suformavus tvirtą valdančiąją koaliciją kai kuriuos finansavimo klausimus – kelių ar neformalaus ugdymo krepšelio – būtų bandoma išspręsti dar su svarstomu kitų metų biudžeto projektu.

„Ateinančių metų biudžete kelių infrastruktūros finansavimas yra pernelyg mažas net lyginant su šių metų finansavimu. Kažkokiems biudžeto pakeitimams tikrai laiko procedūriškai yra labai mažai, bet mes pamėgintume tą galimybės langą išnaudoti, nes finansavimą reikia numatyti šiek tiek didesnį“, – pirmadienį BNS ir LRT surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė G. Paluckas.

„Ir keletas kitų smulkesnių dalykų dėl neformalaus ugdymo krepšelio, kur įstatymo projektas jau yra praėjęs pateikimą, bet biudžete nėra numatyta lėšų. (...) Bet jeigu pavyks suformuoti tvirtą, tvarią valdančiąją koaliciją mes tuos klausimus pabandysime išspręsti dar su kitų metų biudžeto projektu“, – kalbėjo socialdemokratas.

Tiek G. Paluckas, tiek socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad korekcijų taip pat reikėtų ir Seimo svarstomam konservatorių siūlymui dėl pasitraukimo iš antros pakopos pensijų fondų.

„Iš tikrųjų nežinau, ar šito Seimo kadencija dar spęs priimti pensijų kaupimo antroje pakopoje pakeitimus, nes yra labai vilkinama. Tai mes, socialdemokratai, ne kartą sakėme, kad esame labai ryžtingi dėl pensijų pakopos pakeitimų, įvertinant ir Konstitucinio Teismo sprendimus, ir žmonių lūkesčius“, – pirmadienį teigė V. Blinkevičiūtė. 

„Dėl pensijų kaupimo antros pakopos reformos taip pat klausimas guli darbotvarkėje ir mūsų nuomonė šiek tiek skiriasi su šiuo metu vis dar valdančiaisiais ir Vyriausybe. Čia reikėtų korekcijų“, – sakė G. Paluckas.

Ir daugiau susitikimų

Daukanto aikštės rūmuose pirmadienio popietę jau apsilankė V. Blinkevičiūtė bei jos pavaduotojas G. Paluckas.

Taip pat – laikinai vadovavimą Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) perimanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei konservatorius Mindaugas Lingė, „Nemuno aušros“ lyderiai Remigijus Žemaitaitis ir Agnė Širinskienė.

Tai, kad prezidentas žada susitikti su į Seimą patekusių politinių jėgų pirmininkais dar sekmadienio vakarą pranešė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.