Taip jis kalbėjo po Užsienio reikalų komiteto (URK) uždaro posėdžio antradienį, kuriame aptartas JAV vidaus ir užsienio politikos tendencijų galimas poveikis Lietuvos ir regiono saugumui.

„Rinkimai ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. Matysime daug diskusijų ir debatų, taip pat ir apie mūsų saugumą. Užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi tas diskusijas ir tuo pačiu metu rengiame dokumentų paketus, kuriuos vadiname Jungtinių Amerikos Valstijų strategija, kaip Lietuvai atliepti ir JAV lūkesčius, ir savo saugumo iššūkius spręsti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot jo, su strategijos rengimu antradienį supažindinti Seimo nariai ir ministerijų atstovai.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvos strategija JAV atžvilgiu – ne nauja tema.

„Nuolat prie jos grįžtame, kadangi JAV yra ypatingas sąjungininkas Lietuvai, norime, kad Amerikos būtų kuo daugiau Europoje ir kuo daugiau Lietuvoje, norime, kad karinio buvimo Lietuvoje ir Europoje būtų kuo daugiau“, – po URK posėdžio kalbėjo šalies vadovo patarėja.

D. Trumpo pasisakymo ministras nekomentuoja

Šių metų pabaigoje JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose, prognozuojama, dalyvaus dabartinis šalies lyderis Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Dalis Europos politikų ir analitikų baiminasi, kad pastarajam laimėjus rinkimus, JAV dėmesys Europos Sąjungai (ES) gali sumenkti.

Didelio rezonanso sulaukė paskutinis D. Trumpo išpuolis prieš Aljansą, kai jis šeštadienį sakydamas kalbą pareiškė, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.

Jungtinių Valstijų prezidentas J. Bidenas tokius D. Trumpo pareiškimus pavadino pasibaisėtinais ir pavojingais, o ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) reagavo, kad NATO „negali būti karinis aljansas, kuris veikia priklausomai nuo JAV prezidento humoro“.

Net ir žiūrint Trumpo akimis, Baltijos šalys neatrodo taip blogai, bet mes turime daryti viską, kad kas beįvyktų Amerikoje, kad Amerika iš šio regiono nepasitrauktų.

G. Landsbergis nuo komentarų apie D. Trumpo pasisakymą susilaikė.

Tuo metu A. Skaisgirytė antradienį teigė, kad tai nestiprina pasitikėjimo tarp NATO šalių, tačiau ji pabrėžė sutinkanti, jog Europa turi skirti daugiau dėmesio savo gynybai.

Po URK posėdžio ji taip pat teigė, kad Lietuvos interesai JAV atžvilgiu, nepaisant to, kas laimės prezidento rinkimus, nesikeičia.

„Kontaktų (tarp Gitano Nausėdos ir tuomečio JAV vadovo D. Trumpo – BNS) jau yra buvę prieš ketverius metus, tie kontaktai daugiausia buvo NATO rėmuose, kalbos buvo apie Europos saugumą, tada D. Trumpas kalbėjo, kad europiečiai turi skirti du procentus nuo BVP gynybai“, – pasakojo A. Skaisgirytė.

„Šiuo atveju, Lietuvos track recordas (liet. rezultatas – BNS) kandidato Trumpo akyse labai geras“, – pridūrė ji.

Laukia D. Trumpo komandos Lietuvoje

„Net ir žiūrint Trumpo akimis, Baltijos šalys neatrodo taip blogai, bet mes turime daryti viską, kad kas beįvyktų Amerikoje, kad Amerika iš šio regiono nepasitrauktų“, – po posėdžio žurnalistams sakė URK pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, posėdyje aptarti įvairūs scenarijai, galintys susiklostyti po JAV prezidento rinkimų.

„Mes jau kontaktuojame žmonėmis, kurie ruošia Trumpą naujai kadencijai, gal net jie atvažiuos į Vilnių artimiausiu metu. Tikrai nesame iš tų šalių, kurios būtų baudžiamos vienu ar kitu aspektu. Praktiškai visais aspektais esame pavyzdys“, – teigė parlamentaras.

Ž. Pavilionis sako, kad ne tik D. Trumpas, bet ir Lietuvos atstovai ne kartą kalbėjo su NATO šalimis, kurios nefinansuoja gynybos biudžeto bent dviem procentais nuo BVP.

„Jos neturėtų manyti, kad tie (D. Trumpo – BNS) žodžiai gali ir netapti realybe. Prie D. Trumpo daug kas gali tapti realybe, mes turime ruoštis scenarijams B, C, D, jeigu mes norime išgyventi“, – teigė URK pirmininkas.

Jo nuomone, daugiausia D. Trumpo kritika buvo nukreipta į tokias valstybes kaip Ispanija ir Prancūzija.

„Ispanija yra daug kartų už mus didesnė, bet ten ir parama Ukrainai yra nulis kablelis nulis kažkiek procento, ir gynybos finansavimas yra kažkur apie vieną procentą. Ir Prancūzija, kuri politiškai daugeliu klausimų yra mūsų pusėje, turėtų investuoti į geležį, kaip tai daro vokiečiai ir visi kiti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

„Jeigu vieną dieną ponas Trumpas apsispręs dėl tokio prancūziško dalyvavimo NATO, nuspręs užbaigti karą per 24 valandas, tai mes puikiai suvokiame, kokia kaina tai gali atsiremti ne tik į ukrainiečių gyvybes ar teritorijas, bet ir kaip tai gali kainuoti mums“, – sakė parlamentaras.

Priminti Europai daugiau skirti gynybai – sveika

URK pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Giedrius Surplys po posėdžio sakė, kad natūralu, jog artėjant rinkimams kandidatų į JAV prezidento postą retorika aštrėja.

„Neramina tai, kad ukrainiečiai, kurie mums realiai perka laiką aukodami savo karių gyvybes, yra palikti be resursų“, – teigė G. Surplys.

Taip jis kalbėjo po to, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) pirmadienį pareiškė, kad jo vadovaujami respublikonų rūmai nesvarstys įstatymo projekto, kuriuo numatoma suteikti milijardinę paramą Ukrainai ir kitoms šalims, nepaisant to, kad Senate jis greičiausiai bus priimtas su abiejų partijų parama.

Anot G. Surplio, D. Trumpas užsienio politiką suvokia per verslininko prizmę.

„Nėra gerai karo metu, tačiau, kita vertus, dar ir dar kartą priminti Europai, kad kiekviena šalis privalo atsibusti ir skirti savo gynybai bent du procentus, visada yra sveika. (...) Pati žinutės esmė, kad amerikiečiai negali po tiek metų po Antrojo pasaulinio karo būti atsakingi už Europos saugumą vieni ir nešti didžiąją dalį finansinės naštos, yra teisinga“, – sakė G. Surplys.

JAV prezidento rinkimai vyks šių metų lapkritį.

Apie JAV Senate stringantį paramos Ukrainai paketą: tikimės geriausio, bet turime ruoštis blogiausiam

Užsienio reikalų ministras teigia, kad negalima sakyti, kad šiuo metu JAV Senate stringantis 60 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketas yra pasmerktas žlugti. Visgi, ministras tikina, kad reikia ruoštis ir blogiausiam scenarijui.

„Tikimės geriausio. Bet, kaip patarlė sako, turime ruoštis blogiausiam“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

JAV Senatas praėjusią savaitę atmetė 118 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) vertės įstatymo paketą, numatantį lėšas JAV sienos su Meksika apsaugai bei paramą Ukrainai bei Izraeliui. Paketo priėmimas trečiadienį žlugo jį blokavus respublikonams. Jie pareiškė, kad per kelis mėnesius trukusias derybas su demokratais pasiekto kompromiso nepakanka.

49 senatoriai balsavo už įstatymo projektą, į kurį įtraukta ir 60 mlrd. dolerių karinė parama Ukrainai. Respublikonų senatoriai reikalavo, kad lėšų konfliktams užsienyje skyrimas būtų susietos su JAV sienos su Meksika apsaugos finansavimu. Prieš kompromisinį pasiūlymą balsavo 50 senatorių. Paketui priimti buvo reikalingi 60 balsų.

Demokratų daugumos Senate vadovas Chuckas Schumeris pareiškė, jog mėgins išgelbėti paramą Ukrainai ir Izraeliu surengdamas naują balsavimą tik dėl šios pagalbos. Tačiau nėra aišku, ar pakankamai respublikonų pritars atskiram teisės aktui dėl šios paramos.