„Na ir dėl to kvietimo – taip, Vilniuje kvietimo nebus, bet bus nustatyta gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti, kai sąlygos bus tinkamos“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

Komentuodamas vertinimus, jog formuluotė, kad Ukraina į NATO bus priimta pasibaigus karui, gali skatinti Rusiją vilkinti karo veiksmus, ambasadorius teigė, jog „būtent taip ir nebus pasakyta, todėl, kad mes irgi puikiai suprantame, ką tai reikštų“.

Bloko narės svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.

D. Matulionio teigimu, dėl galutinio deklaracijos teksto tebevykstant deryboms, veiksmų plano reikalavimas „bus greičiausiai panaikintas“.

Vis dėlto Ukraina ragina Aljansą žengti dar toliau ir sutarti dėl jos pakvietimo į NATO pasibaigus karui.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda renginio išvakarėse tvirtino, kad Kyjivo kelias į narystę Aljanse turi būti apibrėžtas laike.

Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prieš atvykdamas į Vilnių tvirtino, kad karas su Rusija turi baigtis prieš NATO pradedant svarstyti Ukrainos narystės klausimą. Anot jo, Kyjivas turi „atitikti ir kitus kvalifikacinius reikalavimus“, jog sulauktų kvietimo prisijungti.

Baltieji rūmai: NATO suteiks Ukrainai kelią į Aljansą, bet ne grafiką

NATO nustatys Ukrainai reformų kelią, kad ji galiausiai galėtų prisijungti prie Aljanso, tačiau nepateiks konkretaus grafiko, antradienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

Bus „parengtas reformų Ukrainai kelias, tačiau negaliu pateikti tvarkaraščio“, sakė J. Sullivanas žurnalistams Vilniuje prieš NATO viršūnių susitikimą.

Jis taip pat nurodė, kad JAV prezidentas J. Bidenas trečiadienį Vilniuje susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Parengtas reformų Ukrainai kelias, tačiau negaliu pateikti tvarkaraščio.

J. Sullivanas atmetė bet kokią galimybę, kad Vakarų remiama Ukraina būtų priimta į Aljansą nedelsiant, atsižvelgiant į vykstantį karą. Pasak jo, tai įveltų NATO į karą su Rusija.

Jo teigimu, NATO viršūnių susitikime bus daug geros valios dėl Ukrainos ambicijų, tad keliamas klausimas tik dėl to, koks bus jos kelias į Aljansą.

„Manau, kad galime pasiekti gerą susitarimą“, – nurodė J. Sullivanas.

Paklaustas, ar narystė NATO bus neįmanoma tol, kol Rusijos karių bus Ukrainos teritorijoje, J. Sullivanas sakė: „Šiandien nesiruošiame apibrėžti, kaip (baigsis) karas, nesiruošiame nustatyti apibrėžimo.“

Jis pridūrė, kad „yra istorinių aplinkybių, kai matėme skirtingus požiūrius į šį klausimą“.

Be narystės klausimo, NATO šalys svarsto konkrečias laikinas saugumo priemones, kurias galėtų pasiūlyti Ukrainai, be šiuo metu teikiamos pagalbos ukrainiečių kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija.

J. Sullivanas sakė, kad tai bus aptarta trečiadienį per J. Bideno ir V. Zelenskio susitikimą.

JAV pareigūnai teigia, kad tikisi, jog pagrindinė NATO sąjungininkių grupė Vilniuje susitars dėl ilgalaikių saugumo pagalbos priemonių Ukrainai, kad būtų užtikrintas finansavimas ir ginkluotė pereinamuoju laikotarpiu, kol Ukraina sieks tapti Aljanso nare.

Detalės šiuo klausimu kol kas yra labai miglotos, tačiau JAV pareigūnai palygino šią idėją su Izraelio kariuomenei finansuoti skirta ilgalaike išlaidų programa.

J. Bidenas ir V. Zelenskis aptars, „kaip JAV kartu su mūsų (...) partneriais yra pasirengusios prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus padėti Ukrainai apsiginti dabar ir atgrasyti nuo būsimos agresijos“, sakė J. Sullivanas.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais taip pat pasveikino pirmadienį Turkijos priimtą sprendimą atsisakyti prieštaravimo Švedijos stojimui į NATO.

Jis sakė, kad asmeninė J. Bideno lyderystė buvo labai svarbi, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) liautųsi blokuoti Švedijos paraišką.

J. Bidenas iš lėktuvo „Air Force One“ paskambino R. T. Erdoganui pakeliui į Londoną, kur lankėsi prieš vykdamas į Lietuvą. Vėliau antradienį Vilniuje JAV lyderis turi surengti tiesiogines derybas su turkų kolega.

Paklaustas, ar Turkijos parama Švedijai dabar atveria kelią ilgai atidėliotam JAV naikintuvų F-16 pardavimui Turkijai, J. Sullivanas atsakė, kad J. Bidenas visada palaikė šią iniciatyvą, bet ji susidūrė su JAV Kongreso pasipriešinimu.

Vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, jog Baltieji rūmai dabar aktyviai bendradarbiauja su Kongresu, kad būtų atvertas kelias orlaivių pardavimui. Tai yra vienas svarbiausių R. T. Erdogano administracijos reikalavimų.