- LRT TELEVIZIJOS laida „Karinės paslaptys“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Informacinė Rusijos ataka Ukrainoje, kai buvo skelbiama, kad neva ukrainiečiai kariai nukankino berniuką, ir Lietuvoje, kurioje buvo sakoma, kad vokiečių kariai išprievartavo mergaitę – Kremliaus propagandistų klasika.
– Į Lietuvą atvystančius Vokietijos karius lydi ne tik karinė technika, bet ir informacinės atakos. Labai garsiai nuskambėjo, kad į Lietuvą atvykę Vokietijos kariškiai neva išprievartavo mergaitę. Lietuvos teisėsauga labai greitai ištyrė šią situaciją ir paneigė tokią informaciją. Tačiau tokia ataka įvyko ir mes turime būti tokiems dalykams pasirengę?
– Be jokios abejonės. Rusijos politinis elitas neslepia, kad jiems labai neparanku ir nepatinka, kad sąjungininkai čia kuriasi, sustiprina regiono saugumą ir suvaržo jų galimybes ateityje imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Todėl jie imasi viso plataus spektro įvairiausių priemonių tam, kad apsunkintų sąjungininkų buvimą čia.
Žvelgiant giliau, į pačią Rusijos politikos prigimtį, pamatysime, koks yra pagrindinis Rusijos užsienio politikos tikslas. Rusija identifikuoja, kad NATO yra pagrindinis jos priešas. Visi veiksmai rodo, kad jei stengiasi sumažinti NATO aljanso solidarumą, o geriausiu jiems atvejų jį suskaldyti ir padaryti nebeveiksnų, tokiu būdu pasiekiant, kad jis nebeegzistuotų. NATO aljansas šiuo metu yra stipriausias pasaulyje ir Rusija kariniu požiūriu negali su juo varžytis.
Šiuo atveju gavome pranešimą, neva mūsų sąjungininkų kariai išprievartavo mergaitę. Galime iškart dekonstruoti šią žinutę. Pirmas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį – koks pasirinktas aukos tipas. Tai yra paauglė mergaitė. Vaikai apskritai yra bet kurioje visuomenėje pats jautriausias dalykas, nes vaikai yra žmonijos ateitis, dėl to visi saugo juos ir jautriai reaguoja, jei jiems kas nors atsitinka. Taigi, pasirinktas variantas, kuris bet kokiu atveju turi sujaudinti visuomenę. Kitas, dar jautresnis aspektas – ta mergaitė yra neįgali.
Kai priklijuojama vaikų skriaudikų etiketė, tai sukelia tokias dideles emocijas, kad net nereikalauja kažkokių didesnių įrodymų, jog tai iš tiesų įvyko. Tokiu būdu siekta įkalti pleištą tarp, šiuo atveju, vokiečių karių ir Lietuvos gyventojų. Laimei šį kartą greitai sureagavo visos atsakingos struktūros ir ši ataka buvo demaskuota.
– Tai yra šablonas, mes jau matėme tokius informacinius išpuolius jau anksčiau Berlyne, Slovjanske.
– Taip, šis žanras – Kremliaus propagandistų klasika. Jie puikiai supranta, kas yra vaikai, todėl dažnai kuria kažkokių piktadarių aukų įvaizdį. Jei gali nuskriausti vaiką, tai koks tu esi žmogus? Tu esi visiška padugnė, visiškas niekšas. Tai atitinka Slovjansko atvejį, kai neva ukrainiečių kariai nacionalistai nukankino berniuką.
– Negi jie nėra tokie gudrūs, kad tą patį scenarijų, koks buvo Slovjanske, kartoja Lietuvoje, kur turime geras priešakines linijas prieš tokias informacines atakas?
– Esu tikras, kad buvo tikėtasi sukelti labai greitą emocijų antplūdį. Grįžtant prie Ukrainos atvejo, Rusijos žmonės tikėjo, kad ukrainiečiai jiems buvo artimiausia tauta. Prieš įvykius Kryme, pietryčių Ukrainoje, buvo pradėtos skleisti žinutės, kad neva Ukrainoje vyrauja ir atgimsta fašizmas. [...] Lietuvoje dislokuotam priešakiniam batalionui vadovauja vokiečiai, tad prognozuočiau, kad tolimesnės atakos gali būti siejamos su tam tikrais istoriniais dalykais ir ta universalia nacizmo, fašizmo korta, kuri taip pat labai puikiai emociškai veikia.
Visas interviu – LRT TELEVIZIJOS laidos „Karinės paslaptys“ reportaže.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaitaitis: neturiu ko važiuoti į Ukrainą
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sureagavo į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situa...
-
Nepalaimino Petrauskaitės vizito į Dubajų: aiškinsis dėl įgaliojimų
Vasario pradžioje Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinių Arabų Emyratais (JAE) pirmininkė socialdemokratė Modesta Petrauskaitė vyks į Abu Dabį, kur Vasario 16-osios proga susitiks su lietuvių bendruomene ir su JAE tarpparlamentine grupe r...
-
Paluckas sureagavo į Neringos mero siūlymą statyti tiltą į Kuršių neriją
Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. ...
-
Latvijoje, Estijoje plinta dezinformacija apie sinchronizavimą, Lietuvoje to kol kas nėra
Latvijoje ir Estijoje pastarosiomis dienomis plintant dezinformacijai apie Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota. ...
-
Vokietijos gynybos ministras įvardijo metus, kada Rusija gali nusitaikyti į NATO šalis
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad stebint Rusijos karinių pajėgų augimą ir toliau išlieka teorinė tikimybė, jog 2029–2030 metais ši šalis gali bandyti pasikėsinti į NATO priklausančias šalis. D...
-
Klaipėdos savivaldybė parlamentarams suteiks patalpas
Trims Seimo nariams – „valstietei“ Ligitai Girskienei, konservatoriui Audriui Petrošiui ir „aušrietei“ Daivai Petkevičienei, išrinktiems vienmandatėse uostamiesčio apygardose, savivaldybė planuoja suteikti...
-
Po Žemaitaičio kritikos – Skvernelio atsakas
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo koalicijos partneriui, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir kitiems gynybos finansavimo didinimo skeptikams nuvykti į Ukrainą ir įsitikinti, kodėl reikia tai daryti. ...
-
Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą
Lietuvos ekspertė Dalia Leinartė Niujorke išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
Čmilytė-Nielsen ragina valdančiuosius nustoti gudrauti
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą gynybai, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusijos dėl lėšų paieškos šiam tikslui įgyvendinti atrodo chaotiškos...
-
Šakalienė: turime skubiai gauti pinigų
Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei dalį lėšų tikintis padengti europiniais pinigais, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad reikės spausti Eu...