Rusijoje vėl triumfavo 33 metų lietuvė aktorė Severija Janušauskaitė. Pernai kino festivalyje "Kinotauras" už vaidmenį dramoje "Žvaigždė" geriausios aktorės titulą gavusi Severija ką tik pelnė dar vieną prestižinį apdovanojimą – Rusijos nacionalinės kino meno ir mokslo akademijos premiją "Auksinis erelis".

– 2015-ieji prasidėjo įspūdingai?

– Lietuvoje – ramiai, bet Rusijoje – taip. Už geriausią antro plano moters vaidmenį gavau Rusijos nacionalinės kino meno ir mokslo akademijos premiją "Auksinis erelis".

– Vyraujant įtemptiems Lietuvos ir Rusijos politiniams santykiams tai buvo netikėtumas?

– Festivalyje "Kinotauras", kuris vyko vasarą Sočyje, o vertinimo komisijos pirmininkas buvo režisierius Andrejus Zviagincevas, gautas prizas buvo svarbesnis. Antras prizas nebuvo toks...

– ...Saldus?

– Ne, ne, jis buvo labai saldus. Ne taip suglumino. Bet tai – labai svarbūs prizai, nes vertino profesionalai.

– Ar tarp aktorių buvo jaučiama politinė įtampa?

– Ne. Neslėpsiu, didesnę įtampą jaučiu Lietuvoje.

– Kokią reakciją Lietuvoje kelia faktas, kad filmuojatės Rusijoje?

– Daugeliui žmonių tai turbūt kelia nuostabą. Kai kas, jaučiu, tai lygina su išdavyste. Tačiau kokio siauro mąstymo arba koks rusofobas turi būti žmogus, manantis, kad reklamuodamas šalį aktorius, menininkas prilygintinas išdavikui. Patyriau šoką, maniau, lietuviai džiaugsis, kad garsinu Lietuvą. Bet pykti negaliu, esu apolitiška.

Tiesa, Maskvoje jaučiu politinę įtampą ir nors stengiuosi nesivelti į politiką, esu neigiamai nusiteikusi prieš Vladimiro Putino politiką, karą Ukrainoje. Matau, kaip kenčia didelė dalis rusų menininkų, kurie nesikiša į politiką. Nors jie gali kalbėti kaip, pavyzdžiui, Andrejus Zviagincevas filme "Leviatanas".

Rusijoje kenčia ne tik menininkai – pradėjo emigruoti jaunimas. Jie negali susitaikyti su sistema, neteisybe. Įsivaizduokite, jei jūsų šalis, valdžia pradeda kariauti. Esi šalies patriotas, bet kaip gali pritarti tokiems veiksmams?

– Juodieji viešieji ryšiai veikia ir vienoje, ir kitoje pusėje.

– Taip. Rusijai, tam dideliam kraštui, būdingi kraštutinumai. Maskva – kontrastų miestas, kur yra daug ir didelio turto, ir skurdo. Bet aš gyvenu aplinkoje, kur to nesijaučia, kur neegzistuoja politika. Jei tik pradedu tai jausti, stengiuosi vengti to žmogaus, nepuoselėti ryšio su juo. Labai smarkiai pagalvočiau, jei reikėtų dirbti su režisieriumi, kuris smarkiai palaiko dabartinę Rusijos valdžios poziciją.

– Ar Maskvoje savo atžvilgiu nejaučiate priešiškumo?

– Ne. Aktoriai gerbia vieni kitus. O kas ką kalba už akių, nežinau. Retkarčiais jausdavau, kad mes, Lietuva, esame maži, nieko negalime padaryti. Bet jūs, pagalvodavau apie Rusiją, labai dideli ir jūsų problemos labai didelės.

Tačiau tai – intuityvūs pojūčiai, kad būtų išrėžta tiesiai į akis, nieko negirdėjau. Ir prieš "Auksinio erelio" teikimų ceremoniją, kur buvo režisierius Nikita Michalkovas...

– ... Garsėjantis labai gerais santykiais su Rusijos valdžia...

– Taip, taip. Kilo mintis, ar man verta vykti į Maskvą. Tačiau sužinojau, kad dalyvaus ir Andrejus Zviagincevas. Dalyvavimas – tai nebėgimas nuo problemos ir nesislapstymas krūmuose. Turiu savo poziciją ir neapsimetinėju, nors tame renginyje jautėsi šiek tiek įtampos.

– Tačiau A.Zviagincevą su purvais maišo turbūt didesnė dalis Rusijos, kuri piktinasi, kad "Oskaro" nominacijai buvo pristatytas jo "Leviatanas",  "Kinotaure" negavęs pagrindinio prizo, o "Auksinį erelį" pralaimėjęs būtent N.Michalkovo filmui  "Saulės smūgis".

– O, taip, taip. Bet esu laiminga, kad Rusijoje kuriamas toks menas, pavadinsiu tai reiškiniu kaip "Leviatanas" ar vėliau pasirodęs, gal net stipresnis, aštresnis ir realesnis Jurijaus Bykovo filmas "Kvailys". Stipru, kai vienas po kito pasirodo tokie filmai, o menas gali išreikšti savo poziciją ir sujudinti vandenis. Tuo metu pamatai, kas ką palaiko.

– "Žvaigždės" režisierė Ana Melikian – armėnų kilmės, jūs – lietuvė, kita, pagrindinio vaidmens aktorė, – gruzinė. Ar buvo kalbų, kodėl vaidino ne rusės?

– Internacionalinė komanda pasiteisino, o ką galvojo rusės aktorės, nežinau.

– Jus šokiravo, kai po pusantrų metų paieškų, dar tą patį vakarą, sulaukėte Anos Melikian patvirtinimo, kad jūs vaidinsite?