Kaip paaiškėjo vėliau, salėje tikrai buvo viena pirmųjų Merūno mokytojų – dainininkui apie tai po koncerto pranešė draugai. Pati moteris pas savo buvusį mokinį į užkulisius kukliai neužėjo. „Aš labai noriu perduoti žinutę visiems savo buvusiems pedagogams: jei būsite mano koncertuose, labai prašau, neišeikite iškart, ateikite drąsiai pasisveikinti. Man bus be galo malonu jus vėl sutikti ir aš tikrai noriu asmeniškai padėkoti kiekvienam, nors dėl mokyklų dažno keitimo ne visus ir prisimenu“, – sakė Merūnas.

Dainininkas sakė, kad daugybę mokymo įstaigų pakeitė ir dėl dažno kraustymosi, ir dėl su mokslais bei drausme susijusių problemų. Galbūt todėl Merūno išskirtinis vokalinis talentas buvo pastebėtas neįtikėtinai vėlai. „Nežinau, kodėl nematė, gal nežiūrėjo rimtai, o aš ir pats neparodžiau, nes nelabai tada supratau. Dabar, kai pagalvoju, keista, kad iki šešiolikos metų nelabai kas žinojo, kad galiu dainuoti. Kol per vienas Kalėdas buvo mokykloje koncertas ir sudainavau „Tyli naktis“. Mokytojai salėje apsiverkė, o aš pirmą sykį susivokiau, kad, ko gero, turiu kažkokį gebėjimą“, – neįtikėtinai skambančią istoriją pasakojo vienas geriausių šalies tenorų.

Organizatorių nuotr.

Drauge su muzikantais (Darius Rudis (mušamieji) ir Julius Valančiauskas (bosinė gitara) Merūnas pristato pusantros valandos trukmės programą, kurioje ir jo paties kurtos bei jau spėjusios populiarumą pasiekti dainos „Mylėk  širdim“, „Ar tai tu“ bei tituline turo daina tapusi „Pakelk akis“. Žinoma, koncertas neapsieina ir be dainininko vizitine kortele tapusių „Caruso“ (lietuviška versija „Kol tu šalia buvai“), „Tas jausmas“, „Jei tiki“ ir „O, gražuole“, su kuria dainininką sieja labai nevienareikšmis santykis.

„Kai tik man atnešė jos tekstą, aš pasakiau, kad tikrai to nedainuosiu. Tačiau likimas sudėliojo savaip: ne tik padainavau, bet ir kitą dieną atsibudau žvaigžde. Anksčiau tikrai jausdavau didžiulį vidinį pasipriešinimą, kai ją dainuodavau, bet tuo pačiu suprasdavau, kad žmonės jos nori ir kitos išeities neturiu. Ilgą laiką tas vidinis konfliktas mane kamavo, bet...pastaruoju metu jaučiu vidinį susitaikymą su šiuo kūriniu. Tas nenoras jį dainuoti kažkur dingsta. Turbūt taip baigiasi jaunatviškas maksimalizmas ir prasideda gyvenimiška išmintis“, – juokėsi Merūnas, tradiciškai „O, gražuole“ koncerto pabaigoje, žiūrovų garsiu pageidavimu, atlikęs du kartus.