Pora įsigijo laivą, kuris tapo naujaisiais šeimos namais ir su dviem mažamečiais vaikais Keira, Kevinu bei šuniuku Skiperiu leidosi į gyvenimo kelionę aplink pasaulį.

Ugnė sako sulaukusi pačių įvairiausių reakcijų iš artimos aplinkos dėl sprendimo leistis į kelionę aplink pasaulį. Ji įsitikinusi, kad visi žmonių išsakyti nuogąstavimai buvo jų pačių baimės, jų pačių pasiteisinimai sau, nes jie galbūt nedrįsta įgyvendinti savo svajonių. Ugnė sako, kad jie nuosekliai ruošėsi šiam gyvenimo pokyčiui septynerius metus. Ir jau vienerius metus besitęsianti jų kelionė yra įrodymas visiems, kad net ir drąsiausias svajones įmanoma įgyvendinti. Daugiausiai baimių artimieji turėjo dėl galimų nelaimių, sveikatos ir vaikų mokslų.

Visgi Ugnė prisipažįsta, kad gyvenimas laive turi savų ypatumų ir kartais tenka susidurti su neeilinėmis situacijomis ir iššūkiais. Moteris tikina, kad per metus trunkančią kelionę porą kartų buvo priežasčių rimtai išsigąsti. Plaukiant iš Gibraltaro į Kanarų salas kankino baimė dėl laivus dažnai puldinėjančių orkų, dėl kurių atakų jau nuskendo keli laivai. Tačiau, pasirodo, išgąstis dėl galingų jūros gyvūnų atakų buvo niekis, palyginus su kuo šeimai teko susidurti.

„Tolumoje, horizonte, pamatėme laivą, kuris pradėjo labai greitai artėti prie mūsų. Su žiūronais žiūrime, nesuprantame, kas čia per laivas. Visas juodas, matome, lyg ir yra žmonių viduje. Laivo negalėjome identifikuoti, nes dažnai gali matyti, koks laivas, kokio dydžio. Jis artėjo labai greitai į mus. Pradėjau jaudintis, paprašiau vaikų, kad eitų į laivo apačią, į savo kajutę ir laukėme laivo“, – nerimastingas akimirkas Ugnė prisimins laidoje „Bus visko“.

Staiga priartėjusiame laive Ugnė su vyru išvydo jame esančius tris vyrus, veidus prisidengusius kaukėmis. Prisiartinę prie Ugnės laivo jie paprašė vandens.

„Tada staiga du vyrai iššoko iš tokios palapinės, jų iš viso buvo penki, vienas vyras įsikabino į mūsų laivo šoną. Vyras pasakė, kad vanduo tuoj bus, bet jūs į laivą nelipkite. Aš traukiu drebančiomis rankomis vandenį, paduodu, o kitas vyras su veido kauke stovi laive ir su peiliu kažką pjausto. Galvoju, prie ko čia tas peilis, prie ko čia tos veido kaukės? Tada jie dar paprašė cigarečių. Maždaug tuo metu mano dukra iš apačios užlipo į viršų ir sako, mama, kas čia vyksta? Dar labiau išsigandau, nes supratau, kad jie pamatė, jog čia yra ir mūsų vaikas. Nežinau, kas tuo metu įvyko, bet jų kūno kalba kažkaip pasikeitė ir jie taip staigiai sako ačiū, apsisuko ir pradėjo nuplaukti nuo mūsų.“

Ugnė iki šiol prisimena šią istoriją, nes tada ją užplūdęs bejėgiškumo jausmas buvo didesnis nei šaltas protas. Maroko pakrantė tarp buriuotojų laikoma pakankamai saugia, tad toks nutikimas privertė susimąstyti – kas bus, jei apsižiūrėję pašaliečiai nuspręs sugrįžti? Ugnė pagal laivo tipą išsiaiškino, kas tiksliai buvo priplaukęs prie jų.

„Gali būti, kad tai žmonės, kurie užsiima narkotikų kontrabanda ir netgi žmonių kontrabanda“, – pasakos Ugnė.

Tačiau net ir nerimastingi įvykiai šeimos neatbaido nuo tolimesnės kelionės. Ugnė neslepia – dar bent penkerius metus jie keliaus jūromis ir vandenynais. Iki šiol šeima jau ištyrinėjo Viduržemio jūrą, aplankė Prancūziją, Korsiką, Italiją, Maltą, Graikiją, Ispaniją ir Gibraltarą. Šiuo metu Jensenų šeima vieši Kanarų salose, rudeniop jų laivas pajudės į Braziliją, kur praleis bent kelis mėnesius, o tada trauks į Karibų salas. Kalėdas planuoja sutikti šiltai ir egzotiškai.

Visa istorija apie laive gyvenančią ir keliaujančią šeimą ir jų nuotykius bei pažinimo džiaugsmus – šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.

U. Fink-Jensen apie svajonę plaukti aplink pasaulį

Kaip ir kada laive gyvenantys vaikai mokosi?