Natūralumas ir ilgaamžiškumas

Tvarumas interjero dizaine dažniausiai prasideda nuo medžiagų pasirinkimo. Pasak architektės Aušros Nyman, pagrindinis tvarių medžiagų bruožas yra kuo mažesnis CO2 pėdsakas gamybos, transportavimo ir naudojimo procese ir galimybė perdirbti. Tvariam interjerui ji pataria naudoti natūralias medžiagas (medį, akmenį), kurios daro mažiausią įtaką aplinkai ir sukuria palankiausią mikroklimatą patalpose. Be to, tokios medžiagos yra nesunkiai atnaujinamos pašlifavus ar padažius.

„Atlikdami senos statybos būsto remontą neskubėkite atitarnavusių apdailos medžiagų vežti į sąvartyną. Tikra klaida išmesti senas medines stalių pagamintas duris arba šimtametes medžio masyvo grindis keisti laminatu. Gal verčiau pamėginti jas perdažyti? Šiais laikais yra dažų, kuriais galima nudažyti net ir vonios plyteles, taip sutaupant medžiagų ir laiko ir originaliai atnaujinant interjerą. Laiko paženklinti ne tik istoriniai, bet ir 30–40 metų senumo interjero elementai gali puikiai kontrastuoti su naujais, sukurdami ypatingą, išskirtinę interjero aurą, – sako ji. – Renkantis naujas medžiagas, be abejonės, svarbi jų kokybė – ilgaamžiškumas ir nesudėtinga priežiūra. Tada nekils poreikio jų nuolat atnaujinti, pakaks apsiriboti minimaliu kosmetiniu remontu.“

Renkantis baldus ir kitus interjero elementus, A. Nyman pirmiausia pataria nesivaikyti dienos madų ir pasirinkti laikui nepavaldžių formų ir dizaino gaminius. Geriausia, jei jie – žinomų, kokybę užtikrinančių gamintojų. Ilgaamžio dizaino baldai nepasens ir jų nereikės nuolat atnaujinti. Pagreitį įgauna ir tvari tendencija naujam gyvenimui prikelti gerai išsilaikiusius senus baldus. Tokiu būdu ne tik tausojame aplinką, bet ir namus papuošiame unikaliais, išskirtiniais akcentais.

„Jeigu labai norisi ko nors madingo, tai gali būti tekstilė ar kiti nesunkiai pakeičiami interjero elementai: užuolaidos, kilimai, dekoratyvinės pagalvėlės, rankšluosčiai, pledai ar pan. Juos pakeisti bus kur kas lengviau nei baldus. Pagrindinės interjero spalvos turėtų būti neutralios, gamtiškos. Namuose jos padės geriau atsipalaiduoti ir neišeis iš mados, tad jų nereikės nuolat atnaujinti“, – pastebi architektė.

Atnaujinimas: Laikantis tvarumo principų, vis dažniau šiuolaikiškai atnaujinami butai senos statybos daugiabučiuose. „DO architects“ / G. T. Gylytės projektas. L. Juso nuotr.

Tvarūs akcentai

Kaip tvarius interjero akcentus A. Nyman rekomenduoja paveikslus ir kitus meno kūrinius. Pasak pašnekovės, jie gali sukurti norimą nuotaiką, padiktuoti viso interjero spalvinę gamą, arba priešingai – lakoniškas minimalistinis interjeras taps puikiu fonu išskirtiniam meno kūriniui.

Ypatingą interjero nuotaiką gali sukurti ir tinkamas tvarus apšvietimas. Naudojant lubose ar kituose interjero elementuose integruotas LED juostas, pakaks vos kelių akcentinių šviestuvų ir funkcionalaus apšvietimo darbo zonoje, kurie suteiks pakankamai šviesos ir jaukumo. Tinkamai paskirsčius LED juostas ar taškinius šviestuvus, reikės mažiau dekoratyvių šviestuvų, tad interjeras taps tvaresnis. Be to, LED juostos ir taškinis apšvietimas yra pigesni.

Man tikrai gera gyventi tokiuose namuose, kurių kiekvienas daiktas pasakoja savo istoriją ir išskirtinumu nusako mus, namų gyventojus.

„Kitas tvarus akcentas, kurį rekomenduoju, yra vaizdas už lango. Tai – nuolat kintantis „paveikslas“, dėl kurio interjeras tampa susietas su būsto išore, be to, gamtos vaizdas niekada nepabosta. Toks sprendimas ypač rekomenduojamas patalpoms, turinčioms didelius vitrininius langus, kuriuos tamsiuoju paros metu galima pridengti užuolaidomis, taip kartu taupant ir šilumą“, – sako ji.

Mažiau dirbtinio apšvietimo

Norint gyventi tvariai, svarbu taupyti energiją. Tad renkantis buitinę techniką A. Nyman pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į prietaiso energinę klasę, garantiją ir gamintojo patikimumą. Žemesnės nei A energinės klasės prietaisų pašnekovė nerekomenduoja, jei pastatas nenaudoja atsinaujinančių energijos išteklių technologijų.

Pasak jos, verta namuose įdiegti automatizuotą „protingo namo“ sistemą, kuri išmaniai valdys apšvietimą, užuolaidas, žaliuzes, rekuperacijos įrenginius, vėsinimo ir šildymo sistemas, priklausomai nuo lauko ir vidaus temperatūros. O sukaupta informacija padės koreguoti kasdienius įpročius.

L. Juso nuotr.

„Ne mažiau svarbu, kad patalpose būtų natūralus apšvietimas, jeigu įmanoma, net ir vonios kambaryje. Pastaruoju metu yra tekę matyti tikrai dėmesio vertų sprendimų – tvariai renovuotų butų senuose daugiabučiuose, kai virtuvė perkeliama į didesnįjį gyvenamąjį kambarį, paverčiant ją funkcionalia šeimos susibūrimo vieta. O buvusioje ankštoje virtuvėje įrengiamas pakankamai erdvus vonios kambarys. Tada reikia mažiau dirbtinio apšvietimo, o tai taupo elektros energiją ir kasdienes išlaidas, – pasakoja ji. – Verta reguliariai domėtis naujosiomis technologijomis ir galimybe naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius vietoje iškastinio kuro. Šiuolaikinės technologijos sparčiai tobulėja ir tuo pačiu vis pinga.“

Gal geriau atnaujinti?

A. Nyman pastebi, kad tvarumas – tai ne tik brangios medžiagos ir naujausios technologijos. Be abejonės, jos kuria komfortą ir palengvina buitį, tuo pačiu taupydamos energinius resursus. Tačiau tvariai gyventi puikiai galime ir tiesiog atnaujindami sena.

„Deramai renovavus senus daugiabučius, jie kokybe beveik nenusileidžia naujiesiems. Tiesa, renovuoti reikia kompleksiškai – net tik šiltinti ir keisti langus, bet ir atnaujinti šildymo sistemą arba įrengti naujas vėdinimo sistemas, – pastebi ji. – Olandų architektų įmonė „Superuse“ jau keletą metų kuria naujus projektus, kuriuose senų demontuojamų pastatų medžiagos panaudojamos antrą kartą. Vieno Olandijos miesto bendruomenės namai buvo demontuoti ir jų vietoje numatytas kotedžų kvartalas. Architektai įtikino būsimus naujakurius rūšiuoti demontuojamas medžiagas ir jas naudoti naujiems statiniams. Paskaičiuota, kad taip buvo sutaupyta net 30 proc. statyboms skirtų lėšų ir net 84 proc. medžiagų buvo panaudota antrą kartą.“

Architektė džiaugiasi, kad ir Lietuvoje jau esti pokyčių. Žmonės vis labiau domisi „protingo namo“ sistemomis, perka ilgaamžes apdailos medžiagas. Neseniai dar buvo gajus įsitikinimas, kad naujos statybos būstas yra gerokai kokybiškesnis nei senos. Tačiau kylant kainoms, o savivaldybėms pamažu suvokiant, kad reikia išnaudoti esamą infrastruktūrą ir nebesiplėsti į užmiestį gamtinių teritorijų sąskaita, būsimieji naujakuriai vis dažniau žvalgosi į senos statybos daugiabučius.

Ateitis: „Naujausioms technologijoms tobulėjant ir pingant, lieka tik laiko klausimas, kada tvarus interjeras taps norma, o ne išskirtinumu“, – tiki A. Nyman. / A. Nyman asmeninio archyvo nuotr.

„Prestižiniais tapo biurai, loftai ir gyvenamieji apartamentai, įsikūrę buvusiose gamybinėse patalpose. Rekonstruojant ir modernizuojant butus istoriniuose pastatuose, po truputį silpsta „euroremontų“ pandemija, kai autentiškos medžio masyvo grindys ar net gerai išsilaikęs parketas būdavo keičiamas laminatu. Pagaliau pradedame vertinti laiko patikrintus dalykus – net sovietmečio silikatinių plytų siena gali atrodyti naujai ją paprasčiausiai perdažius. Įprastam cementiniam tinkui taip pat galima rasti alternatyvų, pavyzdžiui, natūralaus molio tinką. Tai jau yra sėkmingai pritaikyta kai kuriuose naujos statybos eksperimentiniuose būstuose“, – tikina A. Nyman.

Klaida išmesti senas medines stalių pagamintas duris arba šimtametes medžio masyvo grindis keisti laminatu. Gal verčiau pamėginti jas perdažyti?

Naujo tipo pastatai

Kalbant apie visuomeninio naudojimo interjerus, pasak architektės, vis lankstesnis tampa jų išplanavimas, numatant galimybę ateityje keisti patalpų funkciją be didelių intervencijų į laikančiąsias konstrukcijas.

Kai kuriuose biuruose vietoje stacionarių vidaus pertvarų yra naudojamos stiklo konstrukcijos. Tokiu atveju posėdžių kambarius prireikus galima atskirti užuolaidomis. O kai posėdžiai nevyksta, jie tampa bendros erdvės dalimi, vizualiai didindami patalpos plotą.

„Jau kalbama ir apie mišrios paskirties pastatus. Tarkime, daugiabučius su apatiniuose aukštuose įrengtais biurais ir visuomeninėmis patalpomis: kavinėmis, prekybos salonais, kepyklėlėmis, o gal net ir apželdinta bendruomenei skirta lauko terasa, kur šiltuoju sezonu galima prie kavos puodelio bendrauti su bičiuliais, jaukiai įsitaisius medžių pavėsyje. Tai sudaro galimybę viską turėti tame pačiame rajone – ir būstą, ir darbą, ir pramogas, nevažiuojant iš vieno miesto galo į kitą ir tokiu būdu mažinant taršą, – atskleidžia ji. – Atsiranda ir visai naujų pastatų tipų. Neseniai konversijos būdu atgimė buvusi sanatorija „Nemunas“ Druskininkuose, virtusi apartamentų viešbučiu. Populiarėja bendradarbystės ir kitos bendro naudojimo erdvės, padedančios burti bendruomenes, nuo kurių ir priklauso, kiek ateityje būsime lankstūs tvariems pokyčiams.“

A. Nyman pastebi, kad technologijos pastaruoju metu itin sparčiai tobulėja. Tuo pačiu, augant pasiūlai, pinga tiek energijos gavyba iš atsinaujinančių šaltinių, tiek pastatų valdymo ir „protingų namų“ sistemos. Jie leidžia sukurti palankų mikroklimatą patalpose, kai komfortas neprarandamas net ir taupant ir atsiranda galimybė kontroliuoti savo įpročius. Tad, anot pašnekovės, tik laiko klausimas, kada visa tai taps norma, o ne išskirtinumu.

Derinys: „Vintažiniai baldai ir kiti akcentai dera prie bet kokio interjero“, – sako G. Felenderė. / G. Felenderės asmeninio archyvo nuotr.

Interjeras su istorija

Interjero dizainerė Gabija Felenderė jaučia aistrą sendaikčiams, kuriais puošia savo namus. Pasak jos, vintažinius akcentus galima pritaikyti prie bet kokio interjero. Savo tvariais atradimais Gabija dalijasi socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje „Laumių sodelis“.

„Nelaikau savęs labai didele tvarumo judėjimo atstove. Tačiau, kurdama namų interjerą, baldų ar kitų detalių visada pirmiausia stengiuosi pasižvalgyti vintažo krautuvėlėse. Žinoma, tai trunka ilgiau nei nuvažiuoti į įprastą specializuotą parduotuvę, bet išskirtinio daikto įsigijimas ir moralinis pasitenkinimas viską atperka, – pasakoja ji. – Žmonės, kurie nesusidūrė su naudotais vintažiniais interjero akcentais, kartais galvoja, kad jie tinkami tik senoviniuose interjeruose. Tačiau verta pabandyti prie šiuolaikinio, modernaus interjero pritaikyti skandinavišką stiklo žvakidę ar metalo indus. Nustebsite, kaip puikiai viskas derės.“

Savo interjere G. Felenderė prioritetą visada teikia natūraliems lino ir medvilnės audiniams ir medienai. Šios medžiagos ne tik ilgaamžės, bet ir draugiškos aplinkai. Pasak pašnekovės, sendaikčiai namams suteikia labai daug jaukumo, o šiuolaikiniai interjerai jai dažnai atrodo vienodi ir be charakterio.

„Kiekvieną kartą, vartydama lietuviškus interjero žurnalus, stebiuosi, kaip sunku atskirti, ar tai tie patys namai, apie kuriuos rašyta praeitame numeryje, ar jau kiti. Nenoriu, kad maniškiai pavirstų į tokius. Nuo pat susidomėjimo vintažu pradžios ieškojau išskirtinių daiktų, kurie atspindėtų mane ir kurtų asmeninę mano namų istoriją, – atskleidžia ji. – Man tikrai gera gyventi tokiuose namuose, kurių kiekvienas daiktas pasakoja savo istoriją ir išskirtinumu nusako mus, namų gyventojus. Tiesa, sendaikčiai dabar išgyvena tikrą renesansą ir nebūtinai jie bus pigesni nei įprastoje parduotuvėje pirktos prekės, tačiau kokybės atžvilgiu jų kaina vis tik išlieka tikrai palanki. Kartais tenka įsigytą senieną dar ir restauruoti, kas dar labiau išpučia kainą. Vertinantys kokybę ir išskirtinumą toliau eina šiuo keliu.“

Vintažą pamilusios G. Felenderės teigimu, tvaraus interjero kūrimas ir aistra sendaikčiams taip pat pakeitė jos drabužių pirkimo įpročius.

„Savo spintoje jaučiu išties didelį pokytį. Per kelerius metus joje atsirado labai daug rankų darbo, vintažinių, natūralių audinių drabužių. Svarbu suprasti, kad pigūs poliesterio rūbai kenkia ne tik gamtai, bet ir nėra sveiki mūsų kūnui. Be to, nebūtinai už natūralių medžiagų drabužį mokėsite daug. Dėvėtų drabužių parduotuvėse išties galima rasti labai daug kokybiškų, firminių rūbų, kurie nekainuos brangiai“, – sako pašnekovė.