Pasak LRT radijo bendradarbės Ispanijoje Kristinos Nastopkaitės, ištikima OKT publika sulaukė smūgio į pilvą – žiūrovai dar ilgai negalėjo atsigauti.

Prestižinis tarptautinis teatro festivalis „Temporada Alta“ spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais suburia į Šiaurės Katalonijoje esantį Cheronos miestą teatro mylėtojus iš visos Ispanijos, Pietų Prancūzijos ir kitų Europos šalių. Šiemet „Temporada Alta“ švenčia jubiliejų. Beveik visai be biudžeto savo veiklą prieš 25 metus pradėjęs festivalis dabar jau lygiuojasi su tokiais Europos gigantais, kaip Avinjonas ar Venecija.

Ne veltui festivalį teatro kritikai įvardija kaip Pelenę, virtusią princese. O. Koršunovas, Krystianas Lupa, Peteris Brookas, Alainas Platelis, Thomas Ostermeieris ir daugelis kitų garsių Europos scenos meistrų šį rudenį lankėsi Cheronoje.

Festivalis į Cheroną atveža ne tik teatrą, bet ir muziką, šokį, cirką. Kiekvienais metais „Temporada Alta“ prodiusuoja savo spektaklius. Šiemet jį kurs svečias – lenkų režisierius K. Lupa, Barselonoje su katalonų aktoriais statantis austrų dramaturgo Thomo Bernhardo pjesę „Priešais pensiją“.

Vienas svarbiausių „Temporada Alta“ svečių yra O. Koršunovas. Režisierius iš Lietuvos Cheronoje yra tikras numylėtinis. Jis čia lankosi jau šeštą kartą iš eilės. Šiemet su S. Kane pjese „Apvalytieji“.

Be O. Koršunovo jau nebeįsivaizduoju festivalio. [...] Jis turi savitą braižą ir savitą būdą kurti teatrą. To nesu matęs nė vieno kito režisieriaus atveju. Esu žiūrėjęs 10 ar 11 jo spektaklių. Nėra nė vieno, kuris nuviltų. Jie visi skirtingi.

O. Koršunovas Chironoje turi daug vietinių gerbėjų, kurie nekantrauja prieš kiekvieną lietuvio premjerą. Pasižiūrėti režisieriaus iš Lietuvos pastatymų atvyksta ir Katalonijoje gyvenantys lietuviai. Jie skundžiasi, kad bilietus į OKT spektaklius gauti labai sunku. Festivalio direktorius Salvadoras Sunyeras LRT radijui tvirtino, kad jam O. Koršunovas yra viena svarbiausių Rytų Europos teatro figūrų.

„Be O. Koršunovo jau nebeįsivaizduoju festivalio. Du režisieriai iš Rytų mums yra būtini – tai lenkas K. Lupa ir Oskaras. [...] Jis turi savitą braižą ir savitą būdą kurti teatrą. To nesu matęs nė vieno kito režisieriaus atveju. Esu žiūrėjęs 10 ar 11 jo spektaklių. Nėra nė vieno, kuris nuviltų. Jie visi skirtingi“, – sako S. Sunyeras.

D. Matvejevo nuotr.

Jis priduria – kol galėsime ir kol pats O. Koršunovas norės, jis bus kviečiamas į „Temporada Alta“. „Išduosiu paslaptį – būtų fantastiška, jei O. Koršunovas atvažiuotų į Kataloniją režisuoti festivalio spektaklio su katalonų aktoriais. Negalėjau jam asmeniškai to pasiūlyti, nes šį kartą jis į festivalį neatvažiavo. Faktas tas, kad bilietai į jo spektaklius būna išparduoti per kelias dienas. Režisierių Ispanijos publika pažino būtent čia, „Temporada Alta“ festivalyje“, – tvirtina S. Sunyeras.

Anot festivalio organizatoriaus, O. Koršunovas Katalonijoje jau turi nuolatinių žiūrovų, kurie atvažiuoja kiekvienais metais. „O. Koršunovas yra vienas iš svarbiausių Rytų Europos teatro figūrų, nes, pavyzdžiui, teatras iš Vokietijos kartais taip pat yra iš Rytų, bet jis yra atskira istorija. O. Koršunovas galingas, nes jis turi nuostabius aktorius, kuriuos puikiai sustyguoja“, – įsitkinęs S. Sunyeras.

Nors prie teatro esančiame maisto vagonėlyje sumuštinius prieš spektaklį pardavinėjusi moteris žiūrovus įspėjo, kad spektaklis bus iš tiesų žvėriškas, publika po pjesės vis tiek buvo nokautuota. Darius Meškauskas ir Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentai išmušė katalonus iš vėžių – Katalonijos televizijos TV3 žurnalistė po spektaklio buvo sukrėsta.

„Man neliko jėgų net ploti, jaučiuosi sujaukta, nešvari, kaip vanduo, kuriuo spektaklyje buvo plaunama lenta“, – sakė žurnalistė. Katalonijos spauda pjesės pastatymą gyrė, vadino vienu radikaliausių ir labiausiai sukrečiančiu festivalio spektakliu.

Katalonijos dienraštis „El Periodico“ rašo: „Koršunovas pasiekė savo tikslą – sujaudino publiką taip, kad po spektaklio nė vienas žiūrovas neliko abejingas“. Pasak teatro portalo, O. Koršunovas visada priverčia žiūrovą susimąstyti nepatogiomis temomis. Galbūt dėl to ši pjesė sulaukė mažiau plojimų nei įprastai katalonai skiria lietuvių režisieriui – aktoriams lenkiantis publika vis dar virškino smarkią minčių ir vaizdų liūtį, kuri 1,5 val. be perstojo liejosi scenoje.