- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad birželio 6 d. po sunkios ligos, eidamas 74-uosius metus, mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, dramaturgas Juozas Marcinkevičius.
J. Marcinkevičius gimė 1946 m. sausio 1 d. Prienų rajone, Balbieriškyje, Gerulių kaime. 1968 m. baigė Kauno medicinos institutą. Dirbo Kauno klinikinėje ligoninėje moksliniu bendradarbiu, Lietuvos radijo ir televizijos komitete, „Lėlės“ teatro literatūrinės dalies vedėju, „Nemuno“, „Mūsų gamtos“, „Kauno tiesos“, „Vilties“ redakcijose. Vėliau visą gyvenimą paskyrė literatūrai.
1969 metais debiutavęs eilėraščių rinkiniu „Rudens šalys“, iš viso išleido septyniolika knygų, tarp jų poezijos rinkinius „Bronzos amžius“, „Buvimas“, „Ruduo. Rugsėjis. Rūdys“. Taip pat rašė apysakas ir apsakymus – „Mirtis nebūna atsitiktinė“, „…neleisk numirti vasarą“, – bei knygas vaikams.
Didžiausią ir bene svarbiausią rašytojo kūrybinio palikimo dalį sudaro pjesės teatrams, radijo ir televizijos spektakliams. Lietuvos teatro scenose pastatyta daugiau nei 20 pjesių: „Čičinskas“, „Saulė ir jos žemė“, „Erelnyčia“, „Šiąnakt ir visada“, „Vegetaras“, „Mamutienos valgytojai“, „Užpustyta tėvynė“, „Sokrato teismas“, „Poezija ir meilė Lesbo saloje“, „Keistuolių akademija“, „Nuotykiai Melagių saloje“ ir kitos.
2007 m. J. Marcinkevičius sukūrė literatūrinį kino scenarijų „Broliai įveikę Europą“ („Žalgiris – geležies diena“), kuris laimėjo Kultūros ministerijos istorinio filmo konkursą.
Savo kūryboje rašytojas daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos istorijai ir jos asmenybėms, rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos nekrologe. Jis kėlė gyvenimo prasmės, žmogaus, gyvenančio konkrečiame istoriniame laike, veiksmų ir atsakomybės už juos klausimus.
1987 m. J. Marcinkevičius buvo apdovanotas Boriso Dauguviečio premija už pjesių knygą „Paukščių ir žmonių lizdai“, o 1997 m. jam buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis.
***
Atsisveikinimas su rašytoju J. Marcinkevičiumi vyks Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g. 22) 3 salėje sekmadienį (birželio 9 d.) nuo 13 iki 20 val. ir pirmadienį (birželio 10 d.) nuo 9 iki 13 val.
Artimųjų pageidavimu prašoma velionio pelenus pagerbti tik kukliu gėlės žiedu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu
„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...