- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
-
Lietuvos architektai rekonstravo Latvijos meno muziejų
Architektų biurai „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ skelbia užbaigę darbą ir įgyvendinę Latvijos meno muziejaus rekonstrukcijos projektą Rygoje.
Atidarys Latvijos nepriklausomybės dieną
Lietuvių architektų biuras „Processoffice“ tarptautinį architektūros konkursą rekonstruoti Latvijos meno muziejų laimėjo 2010-aisiais. 2011–2012 m. projektas rengtas ir derintas, dar dvejų metų prireikė, kad architektų komandos vizija taptų realybe. Šiuo metu muziejaus pastatas jau baigtas ir oficialiai atidarytas bus gegužės 4 d., Latvijos nepriklausomybės dieną.
„Džiaugiamės, kad aplinkybės klostėsi palankiai, ir mums pavyko įgyvendinti savo sumanymus. Nekantraujame pamatyti muziejų su lankytojais ir net 40 tūkst. jame planuojamų eksponuoti meno kūrinių“, – sako „Processoffice“ architektas Vytautas Biekša. Anot jo, didžiausias projekto iššūkis buvo užtikrinti sklandų proceso dalyvių darbą. Įgyvendinant muziejaus rekonstrukcijos projektą pasitelkta itin daug statybos, restauravimo, inžinerinių tinklų ir technologijų specialistų. Latvijos žiniasklaidoje skelbiama, kad muziejaus rekonstrukcijos projektas kainavo daugiau kaip 30 mln. eurų.
Sulaukė pirmo įvertinimo
Nors rekonstruotas muziejus dar neveikia, Latvijos publika jau turėjo progą susipažinti su statinio architektūra. Praėjusių metų gruodį surengtos atvirų durų dienos. Per jas leista apžiūrėti naują pastatą, kuriame dar nebuvo įkurta ekspozicija.
Muziejaus administracijos atstovų teigimu, pastato atvirų durų dienos sulaukė apgulties: jose apsilankė daugiau kaip 125 tūkst. žmonių, norėdami pirmieji pamatyti statinį, lankytojai buvo priversti kantriai laukti nusidriekusiose eilėse.
Dar viena gera žinia projekto architektų komandą pasiekė kovo 11 d., tądien projektas, nurungęs daugiau kaip 90 dalyvių laimėjo Latvijos metų statinio didįjį prizą.
Rekonstruotas pirmasis Baltijos šalių muziejus
Pastatas, kurio rekonstrukcijos projektą sukūrė „Processoffice ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai, pastatytas 1905 m. Tai pirmasis meno muziejaus pastatas Baltijos šalyse, statytas tikslingai muziejaus reikmėms. Architekto Vilhelmo Neimanio sukurtas statinys yra vienas svarbiausių Latvijos architektūros paminklų.
Kaip skelbė pastatui rekonstruoti surengto architektūros konkurso komisija, lietuviai architektai pademonstravo unikalų ir jautrų požiūrį: projekte senasis pastatas traktuojamas kaip vertybė, jame kiekvienam kvadratiniam metrui skiriamas didžiulis dėmesys.
Architektų idėja šiuolaikinį muziejaus priestatą paslėpti po žeme ir į jį perkelti muziejaus archyvų, restauracijos dirbtuves bei pagalbines patalpas, o pagrindiniame istoriniame pastate įkurti ekspozicijų erdves, buvo pergalinga. Rygos miesto architektas Janis Dripė lietuvių pasiūlytą „amfiteatrą“ permatomu stogu, per kurį matomi užkulisiniai muziejaus procesai, pavadino „auksiniais naujojo muziejaus pastato paveikslo rėmais “.
Nacionalinio Latvijos meno muziejaus architektų komandą sudaro „Processoffice“ architektai: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Giedrius Špogis, Ježi Stankevič, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė, Giedrė Datenytė, Mantas Petraitis, Sandra Dumčiūtė, Povilas Marozas, Sandra Šlepikaitė ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai: Andrius Skiezgelas, Gilma Teodora Gylytė, Rasa Mizaraitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?2
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Prezidentas: Tolminkiemis ir Donelaičio muziejus su rusų kultūra neturi nieko bendro1
Rusijai Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, pervadinus lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši vieta su rusų kultūra neturi nieko bendro. ...
-
Lietuva neturi ambicijos tirti savo istoriją?2
Nors Vilniaus Katedroje rastas istorinis karalių lobis, istorikai konstatuoja liūdnoką realybę: panašių radinių būtų daugiau, bet Lietuva neturi ambicijos tirti valstybės istoriją. Apie šią savaitę parodytas karalių karūnas žinota ...
-
Aktorius Sigitas Jakubauskas išlydėtas į paskutinę kelionę2
Sekmadienį ištartas paskutinis „sudie“ aktoriui Sigitui Jakubauskui. ...