„Nors daina ir vaizdo klipas yra neigiamo turinio, vien tik neigiamų teiginių vartojimas sukurtoje dainoje ir vaizdo klipe, nesant konkrečių tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti, diskriminuoti ir skatinančių vartoti fizinį smurtą prieš vaikus, negali būti pripažįstama nusikalstama veika: ši daina ir vaizdo klipas nėra tokio pavojingo turinio, kurį galima būtų vertinti, kaip kurstantį neapykantą, niekinimą ar diskriminaciją“, – sakė nuosprendį paskelbusi Zita Gavėnienė.

Šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti troškūniečiams Vaidotui ir Mantui Grincevičiams bei jų pusbroliui Giedriui Sasnauskui.

Nacionalinė teismų administracija pranešė, kad teismas pripažino, jog kaltinamieji savo kūrybą, saviraiškos laisvę išpildė netinkamai, tačiau jų kūriniai negalėjo realiai sukurstyti portalo „Youtube“ (kuriame buvo įkelta daina ir jos vaizdo klipas) vartotojų smurtauti prieš vaikus ar fiziškai su jais susidoroti.

Kaltinamieji šioje byloje išteisinti ir dėl to, kad jų veiksmai nebuvo atliekami tyčia: kurdami dainą jie neturėjo jokio tikslo sukurti žmones prieš vaikus skatinančios smurtauti dainos – byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamuosius veikus tyčia.

„Išklausėme visų liudytojų parodymus ir nė vienas jų nepatvirtino, kad kūrėjai būtų galėję turėti kokių nors tyčinių ketinimų paskatinti smurtą“, – pridūrė Z. Gavėnienė.

Kūrinio „Šėtone, prašau“ istorija prasidėjo 2014-ųjų rudenį, kai interneto vartotojas, aptikęs vaizdo klipą, kreipėsi į policijos pareigūnus.

Bylai atkeliavus į teismą, G. Sasnauskas teismo buvo įpareigotas naktimis būti namie, broliams Grincevičiams teismo įsakymu buvo skirtos piniginės baudos, tačiau troškūniečiai paprašė bylą nagrinėti iš esmės.

Pagal kaltinimus Grincevičiams ir G. Sasnauskui grėsė iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Išteisinamasis teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo jaunuoliams paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.