Penktadienį byla buvo grąžinta Generalinei prokuratūrai.

Prašymą dėl bylos perdavimo Šiaulių apygardos teismui atmetęs teisėjas Ernestas Rimšelis nutartyje pažymėjo, kad baudžiamoji byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui tik išimtinais atvejais, t. y. kai siekiama užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, o šiuo konkrečiu atveju dėl visų jau aptartų priežasčių tokių pagrindų teismas neįžvelgia.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis prašymą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui motyvavo tuo, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu būtina užtikrinti svarbius valstybės saugumo interesus, be to, visų proceso dalyvių gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilniaus mieste, taip pat ir kaltinamasis E. Manovas, kuriam šiuo metu yra taikomas suėmimas, laikomas Vilniaus kalėjime. Prokuratūra mano, kad, esant poreikiui, šioje kaltinimo įstaigoje būtų geriau užtikrinama medicininė priežiūra ir gydymas. Be to, su baudžiamąja byla susiję daiktai, didelis jų kiekis, saugomi Vilniaus mieste esančioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, prokuroras prašė bylą perduoti nagrinėti iš Šiaulių apygardos teismo, kuriam ji teisminga, į Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas E. Rimšelis paskelbė, kad prokuratūros pateiktas prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui įstatyme nurodytų bylos perdavimo pagrindų prasme yra itin lakoniškas ir nėra detaliau motyvuotas, todėl teismas iš esmės yra priverstas spėlioti, kokie yra tikrieji pateikto prašymo argumentai.

„Baudžiamoji byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti ne bet kokius, o tik svarbius valstybės saugumo interesus. Kaip jie pasireiškia šiuo konkrečiu atveju ir kodėl jie nebūtų užtikrinti bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme, prokuroro pareiškime nenurodyta“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Jis pažymėjo, kad buvo pateikta ne visa teisminiam nagrinėjimui būtina baudžiamosios bylos medžiaga ir prie jos esantys daiktiniai įrodymai, todėl Lietuvos apeliaciniam teismui perduota baudžiamoji byla gražinta prokurorui, kuris kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga privalo perduoti teismui, kuriam ši byla teisminga.

ELTA primena, kad, baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis ilgą laiką, laikydamasis ypatingai sudėtingos konspiracijos, už piniginį atlygį vykdė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU) užduotis rinkdamas bei perduodamas šią užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Valstybės saugumo departamento pareigūnų bendrai vykdyto ikiteisminio tyrimo metu E. Manovas buvo nustatytas ir sėkmingai sulaikytas 2024 m. pradžioje. Sulaikymo metu buvo rastos ir šnipinėjimui naudotos priemonės.

Jis kaltinamas tuo, kad nuolat rinko užsienio žvalgybos organizacijos atstovus dominusią informaciją, ją analizavo, darė apibendrinimus, vertinimus, rengė informacines pažymas rusų kalba bei šiuos duomenis nuotoliniu būdu perdavinėjo RF žvalgybos organizacijai šifruotais pranešimais.

Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai pareikšti 82 metų E. Manovui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šiaulių skyriaus taryba gruodžio viduryje jį pašalino iš partijos.

Anot teisėsaugos, tyrimo metu nustatyta, kad TS-LKD ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs asmuo slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.

Anot prokuratūros, įtariamasis informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.

Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis.

Pokuratūra sako, šnipinėjimu įtariamas E. Manovas turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.

Šnipinėjimu įtariamas tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 metais dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje skelbiama, kad savivaldos rinkimuose tuomet kandidatavęs E. Manovas nurodė turintis Rusijos pilietybę.

E. Manovas į TS-LKD įstojo 2005 m.

Vyras nurodė, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939-1990 m. okupacijų.