Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad Baudžiamajame kodekse įtvirtintos nusikalstamos veikos – papirkimo – sudėčiai nustatyti būtina įrodyti tiesioginę kaltininko tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį.

Šiuo atveju teismas konstatavo, kad nuteistasis, siūlydamas ir duodamas kyšį už teisėtą paramedikės veikimą, sąmoningai siekė ją papirkti, o byloje surinkti įrodymai patikimai pagrindė šią išvadą.

Pasak LAT, byloje buvo nustatyta, kad asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siūlė ir davė 100 eurų kyšį GMP paramedikei už teisėtą jos veikimą – vaistų suleidimą.

Pirmosios instancijos teismas šį elgesį laikė neblaivaus asmens bravūra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nuteistasis aiškiai suvokė savo veiksmus ir tyčia siekė papirkti paramedikę. Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad nuteistasis sąmoningai siūlė piniginį atlygį ir paliko 100 eurų banknotą GMP automobilyje kaip kyšį, siekdamas, kad paramedikė veiktų jo naudai.

Nors nuteistasis buvo neblaivus, kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad tai nepaneigia jo tiesioginės tyčios ir suvokimo apie savo veiksmų neteisėtumą, kuriuos patvirtino ir vėlesnis jo elgesys – skambutis bendruoju pagalbos telefonu.

Dėl šio skambučio asmuo taip pat buvo kaltinamas melagingai įskundęs policijai GMP darbuotojus, teigdamas, kad jie esą paėmė kyšį.

LAT išaiškino, kad atsakomybė už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą taikytina tik tada, kai asmuo sąmoningai ir tyčia pateikia neteisingą informaciją siekdamas, kad būtų pradėtas nekalto asmens baudžiamasis persekiojimas.

Šiuo atveju kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo teiginiai, nors ir klaidingi, atsirado dėl situacijos neteisingo suvokimo ir vertinimo, o ne dėl sąmoningo melagingos informacijos pateikimo, todėl baudžiamoji byla dėl melagingo įskundimo buvo nutraukta.

LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.