LAT pradėjus posėdį, vienas iš nuteistųjų byloje, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis pareiškė neturintis advokato. Anot jo, po apkaltinamojo teismo sprendimo išlaidos už gynėją iš jo buvo išieškotos ir šiuo metu jis neturi advokato, kuris atstovautų jam kasaciniame teisme.

„Neturiu advokato, neturiu lėšų jam nusisamdyti. (...) Visi proceso dalyviai turi advokatus, tai manau, kad ir man advokatas yra būtinas“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs Š. Gustainis.

Byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka prašė prie bylos pridėti dokumentus apie partijos bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 8870 eurų. Analogišką prašymą teikė ir Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis, jis nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos siekia 5000 eurų.

LAT teisėjų kolegija partijų atstovų prašymus tenkino, o Š. Gustainio prašymo skirti jam advokatą netenkino. Kaip nurodė teisėjų kolegijos pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teismas nenustatė įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių Š. Gustainiui šioje teisminio proceso stadijoje turėtų būti skirtas advokatas.

Teismas priėmė 12 kasacinių skundų

Kaip anksčiau skelbė LAT, „MG Baltic“ byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro Vytauto Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buvusio liberalo Š. Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato R. Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato V. Sviderskio.

Teismo posėdyje trečiadienį trumpai apžvelgti priimti nagrinėti nuteistųjų ir jų atstovų kasaciniai skundai. Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo – prašo LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltinamieji buvo išteisinti. Nuteistieji savo skunduose nurodo, kad netenkinus šio prašymo, LAT prašoma grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Visi proceso dalyviai turi advokatus, tai manau, kad ir man advokatas yra būtinas.

Darbo partijos advokatas: juridinis asmuo iš viso neturėjo būti traukiamas atsakomybėn

Už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu „MG Baltic“ byloje nuteistos Darbo partijos advokatas V. Sviderskis, LAT posėdyje pristatydamas kasacinio skundo argumentus, pažymėjo prašantis panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Advokatas teigė nesutinkantis su Apeliacinio teismo išvada, kad byloje nuteistas V. Gapšys veikė Darbo partijos vardu. V. Sviderskis pastebėjo, jog teismas yra išvardijęs įvairias tuometines politikos pareigas, tarp kurių – ir Darbo partijos frakcijos Seime nario.

„Negalima vardyti pareigų, kurios nesusijusios su V. Gapšio pareigomis partijoje“, – dėstė advokatas.

V. Sviderskis stebėjosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas plačiau neaptarė V. Gapšio santykio su Darbo partija, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis politikas veikė juridinio asmens vardu.

„Juridinis asmuo neturi teisės prisiimti atsakomybės už fizinio asmens veikimą ir apskritai negali būti traukiamas atsakomybėn. (...) V. Gapšys, veikdamas pats, negali užtraukti atsakomybę visam juridiniam asmeniui“, – tikino advokatas.

Savo kalboje V. Sviderskis kėlė klausimą dėl apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusio Apeliacinio teismo nešališkumo. Anot jo, 2020 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, minimas sprendimą „MG Baltic“ byloje priėmęs tuometinis Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis.

„Yra nustatyta, kad teisėjas A. Bielskis tiesiogiai susitarė ir priėmė kyšį. (...) Toks teisėjas negalėjo nagrinėti šios bylos“, – pabrėžė V. Sviderskis.

Kaip skelbta anksčiau, A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.

Apeliacinis teismas, pripažinęs Darbo partiją kalta dėl korupcinių veikų, nurodė, kad juridiniam asmeniui atstovavo parlamentaras, tuometinis „darbietis“ V. Gapšys. Jis, kaip nutarė teismas, pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Apeliacinis teismas skelbė, kad už pažadėtą poveikį tam tikriems asmenims politikas gavo 12,1 tūkst. eurų nuolaidą Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų paramą viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“, kaip užslėptus kyšius. Dėl šių kyšių perdavimo, kaip nustatė teismas, susitarė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir V. Gapšys.

Priminė parlamentinį tyrimą apie koncerną „MG Baltic“

Juridinio asmens koncerno „MG Grupė“ advokatas Linas Belevičius pažymėjo nesutinkantis su Apeliacinio teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta, kad koncernas pripažintas kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Anot koncerno gynėjo, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens kaltumą siejamas su tuo, kad R. Kurlianskis, susitikinėdamas su politikais ir tardamasis dėl poveikio darymo, kyšių, veikė „MG Baltis“ (dabar – „MG Grupė“) vardu, neturi pagrindo.

„Pagal faktines aplinkybes R. Kurlianskio negalima vadinti koncerno faktiniu vadovu“, – pažymėjo advokatas.

L. Belevičiaus teigimu, R. Kurlianskis ėjo pareigas tam tikrose kitose įmonėse, pavyzdžiui, „MG Baltic Media“, „LNK“. Šie juridiniai asmenys yra susiję su koncernu „MG Baltic“, tačiau juos negalima tiesiogiai sieti, tapatinti su koncernu.

Pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui.

„Visais atvejais dėl visų veikų, kurios yra inkriminuotos, naudą galėjo gauti kitos savarankiškos įmonės, interesą galėjo turėti kitos įmonės, bet ne koncernas“, – aiškino L. Belevičius.

Advokatas akcentavo, kad ir to paties R. Kurlianskio susitikimų su buvusio parlamentaro E. Masiulio metu atliktų veiksmų nereikėtų traktuoti kaip veiksmų, kurie R. Kurlianskio buvo daryti koncerno „MG Baltic“ vardu ar koncerno interesais.

„Pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui. Byloje nenustatyta, kad degtinės butelis ar pinigai priklausytų koncernui“, – dėstė L. Belevičius.

Jis svarstė, kad Apeliacinis teismas, priėmęs byloje apkaltinamąjį sprendimą, galėjo patirti politinę įtaką. Šią mintį jis grindė tuo, kad minėtas teismas rėmėsi 2018 m. Seime patvirtintos parlamento laikinosios tyrimo komisijos išvada, kurioje koncernas „MG Baltic“ yra pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui.

„2018 m. Seimo nutarimu patvirtinta tyrimo komisijos išvada, kurioje teigiama, kad koncernas buvo nusikalstama organizacija, kuri darė įtaką politikams. (...) Teismas procese remiasi šiuo politiniu dokumentu. Tai niekaip nesiderina su teismo nepriklausomumu nuo politinės valdžios“, – tvirtino advokatas.

Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka, kaip ir kitų byloje nuteistų juridinių asmenų gynėjai, nurodė, kad nuteisti fiziniai asmenys veikė atskirai, o ne juridinių asmenų vardu. Šiuo atveju, anot jo, E. Masiulis, susitikdamas su R. Kurlianskiu, bendraudamas su juo, veikė ne Liberalų sąjūdžio interesais, o kaip Seimo narys.

„Teismas E. Masiulio veiksmus traktuoja kaip Seimo nario, politiko veiksmus, tačiau jo veiksmų nauda nukreipiama į juridinio asmens naudą“, – stebėjosi advokatas.

Anot jo, Liberalų sąjūdis niekaip nebuvo įpareigojęs nei E. Masiulį, nei byloje nuteistus G. Steponavičių ar Š. Gustainį veikti juridinio asmens vardu.

R. Jurka pažymėjo prašantis LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

R. Kurlianskis: nė viename pokalbyje nefiksuotas susitarimas dėl nusikalstamų veiksmų

Laisvės atėmimo bausme byloje nuteistas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis LAT posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Jis šiuo metu yra įkalintas Kauno kalėjime.

Nuteistasis pabrėžė esantis nustebęs, kad, remiantis bylos medžiaga, jis slaptomis priemonėmis buvo sekamas apie 11 metų. Pasak R. Kurlianskio, iš pradžių jo atžvilgiu buvo vykdytas kontržvalgybinis sekimas, o vėliau – kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Savo kasaciniu skundu R. Kurlianskis kvestionuoja jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, siekia įrodyti, kad buvo sekamas neteisėtai.

„Slaptų priemonių taikymas daugiau negu 10 metų mano atžvilgiu buvo neteisėtas“, – tvirtino nuteistasis.

R. Kurlianskis kėlė klausimą, kodėl teisėsauga ar žvalgyba nesiėmė jokių veiksmų anksčiau, jei sekant jį, galėjo būti fiksuoti galimai nusikalstami veiksmai ar korupciniai susitarimai su politikais.

Nuteistasis, kalbėdamas apie apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą, pažymėjo su juo nesutinkantis ir prašė LAT minėtą sprendimą panaikinti, paliekant galioti išteisinamąjį pirmos instancijos teismo nuosprendį byloje.

R. Kurlianskis dėstė, kad susitikimų su įvairiais politikais metu nėra karto nesiekė sudaryti ir nesudarė korupcinių susitarimų.

„Nė viename pokalbyje neužfiksuotas susitarimas ar principas „tu – man, aš – tau“. (...) Daugelyje epizodų neužfiksuotas net susitarimas dėl veiksmų, juo labiau – dėl nusikalstamų veiksmų“, – dėstė nuteistasis.

Jis pažymėjo, kad susitikimų su parlamentarais metu nuolat kalbėdavosi apie Seime svarstomus įstatymų pakeitimų projektus. Anot R. Kurlianskio, jis tuomet buvo ir kelių asociacijų, susijusių su verslu, narys, tad, jo teigimu, pokalbiai su politikais apie įstatymines iniciatyvas jam buvo natūralus veiksmas.

„Mano domėjimasis teisėkūra, ypač, kuri susijusi su verslo aplinka, yra natūralus“, – tvirtino R. Kurlianskis.

Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.

Anot Apeliacinio teismo, koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių bei V. Gapšį siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai. Teismas nustatė, kad R. Kurlianskio ir minėtų buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai.

R. Kurlianskio advokatas: teisėjo statusas galėjo lemti jo pažeidžiamumą

Nuteistojo R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas LAT posėdyje apžvelgė keletą bylos epizodų, susijusių su buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento susitikimais su V. Gapšiu.

Jis priminė, kad, bylos duomenimis, R. Kurlianskis esą neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.

S. Slapšinskas pažymėjo nesutinkantis su tokiomis išvadomis. Anot jo, Apeliacinis teismas be pagrindo neatsižvelgė į faktą, kad parlamentaras V. Gapšys dar iki pokalbių su R. Kurlianskiu apie kelio Vilnius– Utena rekonstrukciją pats ėmėsi tam tikrų iniciatyvų dėl minėto nutarimo. Tai, pasak advokato, įrodo, kad R. Kurlianskis nesiekė daryti įtakos sprendimams Seime dėl minėto kelio remonto.

„V. Gapšys pusė metų iki pokalbio su R. Kurlianskiu registravo Seime siūlymą, kuriuos jis siūlė sumažinti kelio remonto kainą“, – pažymėjo S. Slapšinskas.

R. Kurlianskio advokato teigimu, Apeliacinis teismas be pagrindo nustatė, kad R. Kurlianskis siekė daryti įtaką ir dėl sprendimų, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo pataisų parlamente svarstymu. S. Slapšinskas pažymėjo, kad šiuo atveju R. Kurlianskio pokalbių su buvusiu liberalu Š. Gustainiu metu nebuvo minimos minėto įstatymo pataisos, tad, anot advokato, nėra pagrindo kalbėti apie buvusio „MG Baltic“ viceprezidento bandymą daryti įtaką dėl teisės akto priėmimo Seime.

Kitas R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius taip pat akcentavo, jog Apeliacinis teismas be pagrindo neįvertino anksčiau keltų klausimų dėl R. Kurlianskio atžvilgiu vykdytų sekimo veiksmų. Advokato skaičiavimais, jo ginamasis buvo sekamas iš viso apie 13 metų.

„Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gauta ir nemažai duomenų apie R. Kurlianskio privatų gyvenimą“, – stebėjosi advokatas.

G. Danėlius pažymėjo, kad, nagrinėjant teismų sprendimus leisti sekti R. Kurlianskį, peršasi išvada, jog pareigūnai jo ginamojo atžvilgiu atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus neteisėtai.

Advokatas LAT posėdžiu metu kėlė klausimus dėl galimos įtakos „MG Baltic“ byloje sprendimus priėmusiems teisėjams. Jis priminė, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant bylą, tuometinis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žiniasklaidai kalbėjo apie tai, kad „byla yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti“.

„Iš STT direktoriaus interviu turinio susidaro įspūdis, kad direktoriaus kalbėjo apie maksimalias bausmes kaltinamiesiems“, – apie galimą įtaką teismui kalbėjo G. Danėlius.

Jis taip pat priminė, kad apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narys A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, apklaustas vadinamojoje teisėjų politinės korupcijos byloje.

„Toks teisėjo A. Bielskio statusas galėjo lemti teisėjo pažeidžiamumą“, – tvirtino advokatas.

Be to, pasak G. Danėliaus, STT pareigūnas Jurijus Skuder dalyvavo tiek teisėjų korupcijos bylos, tiek „MG Baltic“ bylos ikiteisminiuose tyrimuose, o būtent teisėjas A. Bielskis inicijavo J. Skuder apklausą teisme, nagrinėjant „MG Baltic“ bylą apeliacinėje instancijoje.

G. Danėliaus manymu, tokios aplinkybės gali sudaryti įspūdį apie tam tikrus A. Bielskio ir teisėsaugos ryšius.

„Toks pasidalijimas paslaugomis, tokia regimybė gali susidaryti, žiūrint iš šono“, – sakė R. Kurlianskio gynėjas.

G. Danėliaus savo kalboje pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, Apeliacinis teismas, nustatęs, kad R. Kurlianskio E. Masiuliui duoti 90 tūkst. eurų yra kyšis, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Galiausiai, advokato manymu, Apeliacinis teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems „MG Baltic“ byloje, turėjo įvertinti ir paties baudžiamojo, teisminio proceso pobūdį, trukmę. 

„Pats baudžiamasis procesas nebuvo lengvas ir paprastas. R. Kurlianskis, kad galėtų dalyvauti jame, atsisakė darbo, verslo. Pats procesas buvo pakankamai ilgas, tai buvo tarsi bausmė. Manau, kad teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti ir į tai“, – tvirtino G. Danėlius.

Teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, baudas

Kaip anksčiau skelbė LAT, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga, didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.