„Ar ta klaida, net nesusijusi su mano, kaip teisėjo pareigų atlikimu ir kuri gali būti įvertinta tik kaip administracinis nusižengimas, yra tokia sunki, kad atimtų visą valstybės už mano ilgametę tarnystę grąžą, galimybę dar būti naudingu teisinėje srityje? Ar mano padaryta klaida tolygi sunkiems nusižengimams ar net nusikaltimams?“ – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos sakė A. Daugėla.

Jis tvirtino dėl krizinės situacijos padaręs gyvenimišką klaidą ir dėl jos atsiprašė tiek Seimo, tiek visuomenės.

„Bet keliu klausimą, ar viena klaida nubraukia mano ilgalaikį darbą valstybei ir visuomenei. Nuo 1989 metų trejus metus dirbau policijos tardytoju, po to nepertraukiamai 29 metus – teisėju, ilgą laiką buvau Klaipėdos apygardos teismo skyriaus ir teismo pirmininku“, – vardijo teisėjas.

Ar mano padaryta klaida tolygi sunkiems nusižengimams ar net nusikaltimams?

„Tačiau galioja lygiavos principas – nesvarbu, ar tu atleistas pažeminus teisėjo vardą dėl nusižengimo, nesusijusio su pareigų atlikimu, ar sunkaus nusikaltimo, pavyzdžiui, korupcijos, susijusios su pareigų atlikimu, – abiem atvejais visam gyvenimui netenkama visų užtarnautų socialinių garantijų, galimybių ilgą laiką dirbti darbą ten, kur keliami reputaciniai reikalavimai“, – tvirtino jis.

A. Daugėla atkreipė dėmesį, kad jo atleidimo iš pareigų procesas pradėtas net nesulaukus kraujo tyrimo rezultatų, o jie reikšmingai skiriasi nuo alkoholio tikrintuvo duomenų.

Policija anksčiau pranešė, kad A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone birželio 1 dieną. Jam nustatytas 1,82 promilės girtumas.

Tuo metu kraujo tyrimas parodė 1,16 promilės. Teisėjas ketvirtadienį BNS sakė, kad remiantis šiais duomenimis jam gresia nebe baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

„Viso šio greito mano atleidimo iš pareigų proceso metu bandžiau paaiškinti savo žmogiškos klaidos priežastis, neieškodamas pasiteisinimo, o norėdamas bent kiek būti suprastas, išklausytas, tačiau supratau, kad mano klaidos priežastys iki šiol nepasirodė svarbios, o argumentai reikšmingi“, – kalbėjo teisininkas.

Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl pasirinktas kelias atleisti jį iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, o ne surengus apkaltos procesą. Būtent apkaltą numato Teismų įstatymas, kai teisėjas įtariamas padaręs nusikaltimą.

„Gal todėl, kad pirmasis kelias yra paprastesnis, patogesnis, greitesnis“, – į savo klausimą pats atsakė A. Daugėla.

„Noriu aiškiai pasakyti, kad nesidengiu prieš įvykį man susiklosčiusia sunkia krizine situacija, neturiu pasiteisinimų prieš save, pripažįstu, kad būdamas krizės būsenos suvaldyti pasirinkau netinkamą būdą ir vėliau klydau dėl galimumo vairuoti transporto priemonę. Tačiau nemanau, kad buvau neatsakingas nei kaip teisėjas, nei kaip žmogus“, – sakė jis.

„Retoriškai klausiu, ar gali būti toks teisingumas šioje gerovės valstybės kuriamoje šalyje? Kaip politikai jūs galite į tai atsakyti ir balsavimu būti man teisėjai“, – teigė A. Daugėla.

Jis teigė, kad jeigu parlamentarai nuspręstų per slaptą balsavimą jo neatleisti iš pareigų, jis pats pasitrauktų iš LAT, bet tokiu atveju išsaugotų socialines garantijas.

Ketvirtadienį parlamentarai balsuos dėl neblaivaus vairavusio A. Daugėlos atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų.

Prezidento patarėjos Jūratės Šovienės teigimu, sėsdamas neblaivus prie vairo teisėjas pakenkė teismų autoritetui, pakirto visuomenės pasitikėjimą teismais.

Kauno apygardos prokuratūra dėl neblaivaus vairavusio teisėjo atlieka ikiteisminį tyrimą.

LAT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.