Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsisako baudžiamąją bylą iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Pasak Šiaulių aplinkės teismo, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, jog aplinkybė, kad kaltinamasis S. Remeika dirbo teisėju Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikusiuose apylinkės teismuose, ir kad šiuo metu jo baudžiamoji byla perduota nagrinėti taip pat Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, nesudaro pagrindo abejonėms dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo ar objektyvumo trūkumo.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad, teismas, vykdantis teisingumą, turi būti nešališkas, nepaisant jokių išorinių aplinkybių.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai gegužės pradžioje patenkino sukčiavimu ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu kaltinamo buvusio advokato padėjėjo ir buvusio teisėjo S. Remeikos gynėjo prašymą kreiptis į Apeliacinį teismą.

Apeliacinio teismo buvo prašoma nuspręsti, ar Šiaulių apygardos teismo teritorijoje esantis teismas gali nagrinėti S. Remeikos bylą. S. Remeika anksčiau yra dirbęs teisėju Akmenės ir Joniškių apylinkių teismuose.

Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad M. Liesis Šiaulių apylinkės teismo teisėju paskirtas prezidento dekretu 2015 metų liepos 22 dieną, t. y. praėjus daugiau nei metams po to, kai kaltinamasis S. Remeika buvo atleistas iš teisėjo pareigų.

„Todėl akivaizdu, kad teisėjo M. Liesio ir buvusio teisėjo, šiuo metu kaltinamojo S. R., nesiejo ir nesieja jokie darbiniai santykiai“, – mano Apeliacinis teismas.

Šiaulių teismas gegužės pradžioje turėjo pradėti nagrinėti eksteisėjo bylą, tačiau jo advokatas Rimas Andrikis pateikė prašymą kreiptis į Apeliacinį teismą ir nuspręsti, koks teismas turėtų nagrinėti bylą. Anot advokato, įstatymas tokios nušalinimo teisės nenumato, bet tai reikalinga siekiant pašalinti bet kokias abejones.

Byloje yra 13 nukentėjusiųjų, jų pareikšti civiliniai ieškiniai siekia daugiau nei 58 tūkst. eurų. Teismas yra pratęsęs laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. Remeikos turtui iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos.

2014 metais tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė S. Remeiką iš Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų atleido už teisėjo vardo pažeminimą.

Per patikrinimą buvo nustatyta, kad jis aplaidžiai vykdė savo pareigas, nuolat ir šiurkščiai pažeidinėjo proceso įstatymus, vilkino bylų nagrinėjimą iki senaties, baudžiamųjų bylų protokoluose fiksavo fiktyvius teismo posėdžius, kurie realiai nevyko.

Atleistas iš teisėjų S. Remeika įsidarbino advokato padėjėju. S. Remeikai kaltinimai pareikšti dėl galimų nusikalstamų veikų jam einant advokato padėjėjo pareigas.

Policija sulaukė skundų, kad S. Remeika, paėmęs pinigus iš klientų, nesuteikia jiems jokių teisinių paslaugų.