Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus gruodžio mėnesį žuvo net 51 žmogus, t. y. vidutiniškai gruodžio mėnesį gaisruose žūsta dešimt gyventojų.

Viena per dvi pastarąsias paras gaisruose žuvo keturi žmonės.

„Vakar vakare čia, apleistame negyvenamame name kilus gaisrui, žuvo žmogus, o per pastarąsias dvi paras ugnis šalyje pasiglemžė keturių žmonių gyvybes“, – penktadienį Vilniaus rajone, Nemenčinėje, surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistus informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Jis taip pat akcentavo, jog norint išvengti aukų gaisruose, namuose būtina įsirengti autonominius dūmų detektorius, neperkūrenti krosnių. „Labai svarbu pasirūpinti ir vienišais, vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie patys jau nebegali išsivalyti dūmtraukių, susiremontuoti krosnių, susitvarkyti elektros instaliacijos“, – sakė pareigūnas.

Gruodžio 8 d. Jonavos rajone, Žeimių miestelyje, gaisrui kilus gyvenamajame name, žuvo buvęs ugniagesys. Spėjama gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis arba neatsargus rūkymas. Pasak Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Sauliaus Kuliešiaus, tai pirmoji gaisro auka šiemet rajone.

„Pernai Jonavos rajone gaisruose žuvo net 4 žmonės, 3 iš jų priklausė socialinės rizikos grupei. Pagrindinė tokių skaudžių gaisrų priežastis būna asocialus gyvenimo būdas ir girtavimas. Tokiems žmonėms ir padėti neįmanoma. Mūsų tarnyba kartu su savivaldybe kasmet perka ir įrengia sunkiai besiverčiantiems autonominius dūmų detektorius, mūsų inspektoriai netgi važiuoja jiems pakeisti elementų, tačiau mes galime padėti tik tiems, kurie nori saugiau gyventi ir stengiasi patys. Deja, yra tokių, kurie nuolat akis užsipylę, o atvykusius mūsų inspektorius pjudo šunimis“, – negailėjo griežtų žodžių tarnybos viršininkas.

P. Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

Gruodžio 9-osios naktį Varėnos rajone, Burokaraisčio kaime, žuvo dar vienas vyras. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti dėl perkaitintos krosnies ar netvarkingos elektros instaliacijos. Tą lemtingą vakarą žmogus užkūrė visas gyvenamajame name esančias krosnis ir greičiausiai nuo vienos iš jų įsiplieskė gaisras. Vyras, pajutęs dūmus, dar bandė gelbėtis, bet nebespėjo atidaryti durų. Pasak Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Žydrūno Kasinsko, buvusio nelaimės vietoje, kaimynai pasakojo, kad žmogus gyveno tvarkingai, laikė gyvulius, buvo bitininkas.

Tą pačią dieną, 14.19 val., buvo gautas pranešimas, kad Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje, Raščių kaime, atvira liepsna dega mobilus namelis. Atvykus ugniagesiams, jo stogas jau buvo sukritęs, sienos išvirtusios. Šalia namelio stovėjo 2 kub. m talpos antžeminė dujų talpykla, iš kurios tekėjo dujos. Pirmiausia buvo užsuktas dujų čiaupas ir sustabdytas dujų nuotėkis. Apmalšinus liepsnas, gaisravietėje buvo rastas smarkiai apdegęs žmogaus kūnas. Gaisro metu namelis ir jame buvęs turtas sudegė. Savininkų teigimu, namelyje dūmų detektoriai buvo.

18.49 val. pranešta, kad Vilniaus rajone, Nemenčinėje, Neries gatvėje, dega apleistas negyvenamas namas. Gaisro metu sudegė vieno aukšto medinio namo stogas, perdanga sukrito į vidų, išdegė vidus. Po kurio laiko ugniagesiai kambaryje rado smarkiai apdegusį vyro kūną.

Tai jau antroji gaisro auka šiemet, žuvusi apleistame nenaudojamame pastate. Birželio 19 d. taip pat Vilniaus rajone, Baltosios Vokės kaime, apleistame garaže žuvo vyras.

PAGD duomenimis, šiemet (iki gruodžio 10 d.) gaisruose žuvo 75 žmonės, iš jų trys vaikai, pernai per tą patį laikotarpį – 85 žmonės, iš jų du vaikai, t. y. šiemet gaisruose žuvo dešimt gyventojų, arba 11,8 proc., mažiau. Miestuose žuvo 23 žmonės (31 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 52 (69 proc.).

Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, tiek pat – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, dvylika – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, šeši – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, keturi – dėl pašalinio ugnies šaltinio, du – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po vieną – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo ir dėl kitų priežasčių. Dar spetyniolika žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, iki gruodžio 10 d. gyvenamosios paskirties pastatuose vidutiniškai kyla 2132 gaisrai, arba 21,5 proc. visų gaisrų, juose žūsta 71 gyventojas. Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesinti 2324 gaisrai, arba 29,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 61 gyventojas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia padaugėjo 13,4 proc., tačiau žuvo vienuolika gyventojų, arba 15,3 proc., mažiau (2020 m. per tą patį laikotarpį gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2050 gaisrų, kuriuose žuvo 72 gyventojai).

PAGD pranešime nurodoma, kad šiemet daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose – 112 gaisrų, arba 15 proc. daugiau nei pernai. Suodžiai individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose dažniausiai degė Kauno (kilo 134 gaisrai), Vilniaus (134) ir Panevėžio (98) apskrityse, o mažiausiai – Utenos (55) ir Tauragės (42) apskrityse.

Per penkerius metus (2016–2020 m.) gaisruose iš viso žuvo 455 žmonės.