Žuvusiųjų skaičius, lyginant su 2023 metais, sumažėjo maždaug penktadaliu – 23 procentais.

Tąmet Lietuvos keliuose fiksuota beveik tiek pat eismo įvykių, tačiau žuvo 160 žmonių. Kiek sumažėjo ir sužeistųjų skaičius – nuo 3256 iki 3237.

Anot agentūros duomenų, eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų skaičius išlieka panašus – 2024 metais žuvo 33, o 2023 metais – 34 pėstieji. Dar 670 pėsčiųjų pernai buvo sužeisti.

Praėjusiais metais fiksuoti du masiniai įvykiai su skaudžiomis pasekmėmis, kuomet žuvo daugiau nei vienas eismo dalyvis vieno įvykio metu, 2023 metais tokių įvykių buvo 12.

Transporto kompetencijų agentūros teigimu, pernai Vilniuje žuvo 14 , Kaune – penki, o Klaipėdoje – du eismo dalyviai.

„Detalesnės analizės, tendencijos ir kitos įžvalgos bus paskelbtos kartu su kasmetiniu eismo įvykių statistikos leidiniu“, – nurodo agentūra.

Kauno savivaldybė penktadienį paskelbė, kad per pastaruosius penkerius metus miesto nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas žmogus.

Savivaldybė tai sieja su tik Kaune naudojamu, Kelių eismo taisyklėse neįteisintu rombo formos horizontaliuoju ženklinimu.

Transporto kompetencijų agentūros atstovė Živilė Burdaitė BNS patvirtino, kad Kauno miesto nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose 2020–2024 metais nebuvo žuvusių pėsčiųjų, tačiau negalėjo pasakyti, ar tai susiję su minėtu ženklinimu.

„Transporto kompetencijų agentūra nėra atlikusi detalaus tyrimo apie Kauno miesto savivaldybės naudojamą rombo formos horizontalų ženklinimą, todėl nieko apie tai pakomentuoti negalėtume“, – nurodė ji.

Agentūros duomenimis, reguliuojamose ir nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose pernai nė vienas pėsčiasis taip pat nežuvo Klaipėdoje. Šiauliuose ir Panevėžyje fiksuota po vieną žūtį, Vilniuje – dvi.

Anot agentūros, pėsčiųjų perėjose mirtinai sužalojama kiek daugiau nei ketvirtadalis visų žuvusių pėsčiųjų. Apie pusę jų sudaro 65-erių metų ir vyresni asmenys.